Pereiti į pagrindinį turinį

Politikai nenori būti skaidrūs

2008-10-04 09:00
Politikai nenori būti skaidrūs
Politikai nenori būti skaidrūs / Tomo Raginos nuotr.

Politikai neskuba diegti skaidresnių partijų ir politinių kampanijų finansavimo taisyklių ir atsisakyti įtarimų keliančių pinigų šaltinių.

Ankstesni planai žlunga

Anksčiau tikėtasi, kad jau kitų metų pradžioje įsigalios naujos, griežtesnės partijų ir politinių kampanijų finansavimo taisyklės. Jos galėtų būti taikomos jau kitą gegužę ir birželį vyksiančių Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijoms.
Tačiau skirtingų partijų atstovai nesutaria, kaip turėtų būti ribojamas politikų finansavimas. Labiausiai ietys laužomos dėl to, ar reikia uždrausti bendrovėms finansuoti partijas, ar turi būti uždrausta arba smarkiai apribota galimybė piliečiams aukoti pinigų politikams. Nerandama sutarimo ir dėl to, kaip turėtų būti paskirstomi partijoms numatyti asignavimai biudžete.

Nors buvo numatyta, kad diskusijos šiais klausimais baigsis dar šį rugsėjį ar spalį, taip neįvyko. Todėl priimti naująjį politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą atidedama neribotam laikui.

Tai reiškia, kad Prezidento ir EP rinkimų kampanijos tikriausiai vyks pagal dabar galiojančias finansavimo taisykles, kurios specialistų pripažįstamos kaip neskaidrios.

Įtartinos verslo aukos

Prezidentas Valdas Adamkus ne kartą ragino politikus uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms. "Kol juridiniai asmenys galės finansuoti politines partijas, niekada nebūsime tikri, ar sprendimai priimami visuomenės ir valstybės, ar oligarchų naudai", – yra sakęs Prezidentas.

Kad bendrovėms turėtų būti uždrausta finansuoti partijas, sutinka ir nemažai su korupcija kovojančių organizacijų specialistų.

"Manoma, kad verslas dažnai daro įtaką politikams. Dabar neretai ieškoma ir randama, kad politikai kokiu nors būdu "atidirba" už jiems bendrovių suteiktas pinigines aukas. Atsisakius tokios galimybės išsispręstų nemažai su skaidrumu susijusių problemų", – sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus programų vadovas Sergejus Muravjovas.

Politikai jau lyg ir buvo sutikę, kad derėtų uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms. Bet įstatymu tai dar neįteisinta, diskusijos dėl to bus tęsiamos.

Galvosūkis dėl piliečių

Už naujo įstatymo parengimą atsakingo Seimo Audito komiteto patarėja Lina Milonaitė patvirtino, kad politikai nesiliauja ginčytis dėl to, kas gali finansuoti partijas. Diskutuojama net ir dėl anksčiau preliminariai sutartų dalykų. "Nuomonių skirtumai nemenki. Pavyzdžiui, nėra jokios garantijos, kad po diskusijų bus nuspręsta uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms", – sakė ji.

Taip pat nesutariama, ar leisti piliečiams skirti pinigų partijoms ir politinėms kampanijoms. "Tai irgi diskusijų objektas. Pagal dabar svarstomą modelį fiziniams asmenims būtų leidžiama per metus partijoms skirti iki 300 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra iki 39 tūkst. litų. Bet ar toks pasiūlymas išliks, irgi dar neaišku", – teigė L.Milonaitė.

"Transparency International" atstovas S.Muravjovas neprieštarauja, kad piliečiai galėtų finansuoti partijas. Anot eksperto, "partijos turi atsispirti nuo žmonių", tad jie gali turėti galimybę finansuoti jiems patinkančius politikus. "Iš esmės tai nėra neskaidrus finansavimo būdas, jeigu tik pakankamai užtikrinama jo kontrolė", – teigė jis.

Pagal siūlomą projektą, jeigu fizinis asmuo per metus skirtų partijai daugiau kaip 150 MGL, tai yra daugiau kaip 19 tūkst. litų, jis privalėtų deklaruoti savo pajamas ir turtą. Tokia pareiga esą leistų patikrinti, ar partijos nėra finansuojamos neskaidriai, kai nešvarūs pinigai joms skiriami per legalius tarpininkus. Neretai tai daroma per didelio turto neturinčius asmenis.

"Dažnai kyla klausimas, iš kur pas kokį nors bedarbį atsiranda dešimtys tūkstančių, kuriuos jis ima ir paaukoja partijai. Tai kelia rimtų įtarimų dėl finansavimo skaidrumo", – pastebėjo S.Muravjovas.

Partijos sukaupė milijonus

Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos agitacijos kampanijai finansuoti jau surinko daugiau nei 11 mln. litų.

Gausiausią rinkimų iždą turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų sąskaitoje – 3 mln. 438 tūkst. litų.

Naujoji sąjunga rinkimams surinko 2 mln. 158 tūkst. litų. Valstiečių liaudininkų sąjunga rinkimams galės skirti 1 mln. 155 tūkst. litų.

Partija Tvarka ir teisingumas agitacijai surinko 850 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 821 tūkst., Liberalų sąjūdis – 876 tūkst. litų. Darbo partija nurodė surinkusi 415 tūkst., Tautos prisikėlimo partija – 390 tūkst., Lietuvos socialdemokratų partija – 380 tūkst., Liberalų ir centro sąjunga – 350 tūkst. litų.

Frontas sukaupė 161 tūkst., Socialdemokratų sąjunga – 125 tūkst., Pilietinės demokratijos partija – 109 tūkst. litų. Centro partija nurodė surinkusi 47 tūkst., Lietuvos rusų sąjunga – 20 tūkst., Laisvės sąjunga – 6500 litų.

Aukoja patys sau

Vienmandatėse apygardose į Seimą kandidatuojantys politikai agitacinei kampanijai finansuoti negaili ir asmeninių santaupų. Darbiečių sąskaitos, palyginti su kitų partijų kandidatais, kuklesnės, tačiau čia yra kandidatų, kurie agitacinės kampanijos sąskaitoje nurodo tik savo pačių įnašus.

Parlamentarė Virginija Baltraitienė (nuotr.) agitacinei kampanijai nurodo turinti 39 tūkst. litų – visą šią sumą ji skyrė iš asmeninių lėšų. 20 tūkst. litų iš asmeninių lėšų rinkimams skyrė vienas DP lyderių Kęstutis Daukšys. Darbietis Pranas Vilkas nurodo sąskaitoje turintis 23 tūkst. litų, iš jų apie 8 tūkst. skyrė iš savo lėšų.

Liberalų ir centro sąjungos kandidatas Jonas Jučas nurodo turintis 36 tūkst. litų, iš jų 11 tūkst. litų – jo paties auka. 20 tūkst. litų agitacinei kampanijai iš savo lėšų skyrė liberalcentristas Jonas Čekuolis.

Socialdemokrato Petro Čėsnos rinkimų sąskaitoje – 65 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. – asmeninis įnašas. Socialdemokratas Jonas Jagminas rinkimams skyrė 25 tūkst. litų savo lėšų, 39 tūkst. į savo rinkimų sąskaitą pervedė Violeta Boreikienė, šių kandidatų sąskaitose – tik asmeniniai įnašai. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis iš asmeninių lėšų rinkimams skyrė apie 7 tūkst., iš viso jo sąskaitoje – 21 tūkst. litų.

Iš rinkimams surinktų 56 tūkst. litų 10 tūkst. litų asmeninių lėšų skyrė Pilietinės demokratijos partijos vedlys Algimantas Matulevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų