Bendruomenės balsas

Politikai prašomi negriauti gimnazijos

Uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnazija prašo miesto politikų neskubėti griauti tai, kas sukurta. „Mes, Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės nariai, siekdami išlaikyti tradicinę, laiko išbandytą ir pasiteisinusią gimnazijos struktūrą, pareiškiame, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos reorganizavimas – tai miesto istorijos ir švietimo tradicijų griovimas“, - rašoma gimnazijos kreipimesi, adresuotame Klaipėdos savivaldybės tarybai. Ji rytoj savo posėdyje gvildens šią problemą.

Kreipimesi pabrėžiama, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenė nereikalauja išskirtinumo tarp kitų miesto švietimo įstaigų. Ji miesto politikų prašo padėti išsaugoti gimnazijos tapatybę, kurią jai sukūrė istorija ir Lietuvos bei Klaipėdos šviesuoliai. „Vytauto Didžiojo gimnazija yra neatsie-jama Klaipėdos krašto ir miesto istorijos dalis - pirmoji lietuvių gimnazija Mažojoje Lietuvoje (nuo 1922 m.), pirmoji gimnazija mieste po nepriklausomos Lietuvos atkūrimo (nuo 1995 m.), kelių kartų išpuoselėtas mokslo ir kultūros švyturys, gyvas krašto švietimo istorijos paminklas“, - primenama kreipimesi. Be kitų šviesių gimnazijos bruožų, kreipimesi taip pat pabrėžiamas ilgametis šios švietimo institucijos patikimumas. Tarp Klaipėdos gyventojų gimnazija visada turėjo gerą vardą. Šiuo metu čia yra per 1 tūkst. 100 moksleivių.

Nuo rugsėjo 1–osios Švietimo skyrius nebeleidžia gimnazijai formuoti V klasių. Taip pamečiui ši švietimo įstaiga netektų V-VIII bendrojo lavinimo klasių. Šiame prasidėjusiame pertvarkos procese gimnazija regi savo pažeidžiamumą ir bijo dėl ateities. „Neturėdama V-VIII bendrojo lavinimo skyriaus klasių ir užimdama mieste nepalankią geografinę padėtį (įstaigų ir parduotuvių rajonas), gimnazija per artimiausius keletą metų neteks daugiau kaip pusės savo turimų mokinių bei gimnazistų ir patirs visas iš to išplaukiančias pasekmes: kris mokymosi lygis (dabartinės V-VIII klasės yra natūralūs gimnazijos klasių “donorai”); susilpnės gimnazijos bendruomenė – dvigubai sumažės adaptavimuisi ir bendrai veiklai skirtas laikas; dalis puoselėtų ir išsaugotų tradicijų neišvengiamai nunyks – reikės pertvarkyti saviveiklinių, sporto ir klubinių kolektyvų veiklą; dabartinių mokinių arba gimnazistų tėveliai, gimnazijai priskirtoje teritorijoje gyvenantys tėveliai, planavę savo mažesnes atžalas leisti mokytis gimnazijos bendrojo lavinimo klasėse (ir vėliau – gimnazijoje), turės pakeisti savo planus ir ieškotis kitos mokymo įstaigos, dažnai rizikuojant savo vaikų saugumu; dalis gimnazijos mokytojų neišvengiamai neteks darbo arba bus priversti jį pakeisti“, - rašoma kreipimesi. Ir priduriama: „Tikimės, kad šie ir kiti svarbūs gimnazijos bendruomenei klausimai bus viešai ir plačiai aptarti svarstant miesto švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo projektą“.

Kreipimasis baigiamas priminimu, kad „1931 m. vasario 25 d. Klaipėdos krašto Direktorija, pranešdama Vytauto Didžiojo gimnazijai apie numatomas joje reformas, nurodė, kad reformos pravedamos pritariant gimnazijos mokytojams ir Tėvų Tarybai“.

2002-ųjų Klaipėdos miesto valdžia, be minėto kreipimosi, jau yra gavusi laiškų, pasirašytų 240 tėvų bei 66 pedagogų, nepritariančių gimnazijos reorganizavimui.

Gyvename ne vien demokratinėje, bet ir teisinėje valstybėje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas laikinai sustabdė Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės įsakymo dalį, nebeleidžiančią gimnazijai formuoti V klasių.

Seimo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas reglamentuoja mokyklų įvairovę, o 41 str. 9 punktas skelbia, kad atskirais atvejais gimnazija gali turėti ir bendrojo lavinimo klases. Būtent jas išlaikyti ir siekia seniausia Klaipėdoje Vytauto Didžiojo gimnazija.

Šiandien šį klausimą svarstys naujos sudėties Švietimo taryba. Kai kurie jos nariai vakar „Klaipėdai“ teigė nesuprantantys, kodėl Švietimo skyrius neatsižvelgia nei į Švietimo įstatymą, nei į Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenės nuomonę.