„Hibridinio karo taktikos tuo ir įdomios, kad remiasi netikėtumo efektu. Sukuriama netikėtumo situacija, chaosas ir tame chaose bandoma siekti savo tikslų. Ką mes matome šiandieną, tai kad yra informacija, jog skrydžiai iš Irako bus porai savaičių stabdomi. Ko gero, viena vertus, tai yra dėl diplomatinių pastangų, bet, kita vertus, yra pamąstymo, kad skrydžiai ir toliau tęsis, o čia bus sudėtinga kirsti sieną ir tie žmonės kaupsis Minske ir tai taps iššūkiu. Nurimti, ko gero, tikrai negalima, nes galima tikėtis kažkokių kitų veiksmų“, – sakė M. Šešelgytė.

Anot politologės, tikslų, kodėl A. Lukašenka atakuoja Lietuvą, yra keletas: „Vieni tikslai yra labiau siejami su Lietuva, kiti platesni – su Europos Sąjunga. Lietuva yra tikrai nepatogi valstybė A. Lukašenkos režimui, nes po praeitų metų demonstracijų ji tapo viena iš didžiausių Baltarusijos opozicijos advokačių Europoje, Pasaulyje ir nuolat priimdavo tą klausimą, kritikuodavo A. Lukašenką, spaudė Europos Sąjungą priimti griežtas sankcijas, ypač po neteisėto lėktuvo nuleidimo Minske. Be abejo, galima įžvelgti tam tikrą kerštą Lietuvai, bet taip pat reikėtų žiūrėti plačiau. Migrantų naudojimas, suginklinimas, pavertimas ginklu siekiant politinių tikslų nėra naujas reiškinys, vyksta kelias dešimtis metų“, – teigė politologė.

Kaip ji sakė, tikėtina, kad įvyks Baltarusijos ir Lietuvos pareigūnų konfliktas: „Labai sunku nuspėti tokius scenarijus, nes jie remiasi netikėtumo veiksniu, provokacijomis, kurios gali įvykti, gali neįvykti. Aš labai pasitikiu mūsų pareigūnų pasirengimu, tikiu, kad jie tuos scenarijus yra išsistudijavę ir yra pasirengę. Bet kad tokių provokacijų bus, matėme ir kai buvo paskelbta apie tai, kad migrantas, grįžęs iš Lietuvos, mirė Baltarusijos teritorijoje. Ta informacija buvo labai stipriai išsukta Baltarusijos oficialioje žiniasklaidoje, pasigirdo labai aiškių A. Lukašenkos grasinimų, nukreiptų į Lietuvą. Tokios provokacijos labai tikėtinos, tuo labiau, jeigu ta apgręžimo politika bus veiksminga ir mažiau migrantų galės patekti į Lietuvą. A. Lukašenkos režimui reikės imtis kitų veiksmų, kurie veiksmingesni siekiant sukelti spaudimą“.

Mūsų galimybės atsakyti į tokius iššūkius yra pakankamai ribotos, nes iš vienos pusės yra Baltarusija, o šalia Baltarusijos yra Rusija, kuri iš esmės ir kontroliuoja A. Lukašenkos sprendimus.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidalijo šešių punktų programa, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. M. Šešelgytė teigė, kad visi programoje esantys punktai – pagrįsti: „Į visus reikia atkreipti dėmesį. Ko gero, reikėtų pradėti kalbėti nuo pirmojo punkto apie sienos apsaugą, nes jei nebūtų šito pažeidumo buvę, mes šiandien nebūtume turėję tokios problemos. Kodėl šitiek metų ta siena nebuvo saugoma, reikėtų kelti klausimus, bet šiandien pirma reikėtų imtis labai ryžtingų veiksmų, siekiant sukurti fizinį barjerą. Vis dėlto mes esame nedidelė valstybė ir atsidūrėme tokio didelio žaidimo epicentre. Mūsų galimybės atsakyti į tokius iššūkius yra pakankamai ribotos, nes iš vienos pusės yra Baltarusija, o šalia Baltarusijos yra Rusija, kuri iš esmės ir kontroliuoja A. Lukašenkos sprendimus – jis gi negali visiškai savarankiškai nuspręsti. Ir yra šalys tokios kaip Irakas, o mes neturime tiek daug žinių nei apie šalį, nei apie šalyje vykstančius procesus, nei kas priima pagrindinius sprendimus, nei kultūrinio konteksto, ir galimybių paspausti taip pat turime labai mažai. Siekiant kalbėti ir derėtis su tokiomis valstybėmis, mus labai svarbu turėti Europos Sąjungos, NATO, mūsų partnerių šalių, kurios galėtų padėti mums susitarti, prieglobstį“.

„Parama yra, yra „Frontex“ misija su visom įrangom, kurių mes neturime. Dar yra svarbiau „know how“ patirtis, ko mes neturime kovojant su nelegalia migracija. Kalbama ir apie dar stipresnes priemones sienos sustiprinimui. Man atrodo, kad labai aiškiai pasimatė po komisarės vizito, kad vis dėlto čia nėra paprasta migracija, o surežisuota, sudiriguota migracija, ir į tai reikia atitinkamai atsakyti“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Šiek tiek pavėlavom su labai aiškia, vieninga komunikacija iš mūsų Vyriausybės pusės.

„Iš tiesų chaosas yra didelis, yra didelė baimė, bet reikia prisiminti, kad mes turime ne vieną krizę šiandien. Mes turime ir pandemiją, iš kurios dar neišbridom, taip pat turime ir migrantų krizę, kuri irgi Lietuvoje yra nauja, o kas nauja yra labai baisu, nes mes nežinome, kas čia dabar bus ir kaip su tuo kovoti. Šalia to – ir artėjančios „Zapad“ pratybos, kurios irgi lietuviams visą laiką kelia pakankamai nemažą nerimą. Tokia situacija yra krizė, didelė krizė. Sutelktumas yra labai svarbu krizės metu, bet taip pat ir, man atrodo, šiek tiek pavėlavom su labai aiškia, vieninga komunikacija iš mūsų Vyriausybės pusės. Girdėjom labai daug įvairių komunikacijų, kurios neturėtų išeiti į visuomenę. Ji turėtų būti vieninga, ypač tokiu svarbiu atveju. Krizė yra krizė ir biurokratinės taisyklės yra svarbu, žaidimo taisyklės svarbu, bet krizės atveju reikia ryžtingų ir greitų sprendimų. Tikiuosi, kad pasimokysim“, – teigė ji.