- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien portale kauno.diena.lt lankėsi Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Ji atsakė į skaitytojų klausimus apie vidurinio bei aukštojo mokslo aktualijas.
Ministrė įvertino moksleivių, studentų ugdymo pasiekimus bei problemas, kalbėjo apie pedagogų rūpesčius, aukštųjų mokyklų sujungimo reformą bei aptarė kitas savo kuruojamos srities temas.
Visą pokalbį galite skaityti čia.
- Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?
- Žinoma, tokia situacija yra visiškai nenormali. Priėmimo į mokyklas tvarką nustato savivaldybė. Vieną vertus, yra puiku, kad yra tiek daug norinčiųjų leisti vaikus į konkrečią mokyklą, tai jos darbo kokybės įvertinimas. Tačiau labai tikiuosi, kad savivaldybė ras tinkamą būdą patenkinti tėvų bendruomenės lūkesčius.
- Ar turės politinės valios ši Vyriausybė įvykdyti aukštojo mokslo reformą, kuri tiesiog būtina mūsų šalyje? Ar viskas tik apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti..…
- Vyriausybė numato labai konkrečius veiksmus, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, finansavimo sistemos pertvarkos, numatant nemokamas bakalauro studijas ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos pertvarką. Mūsų siekis – kokybiškas, konkurencingas, į rezultatus orientuotas aukštasis mokslas.
- Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?
- Šio tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tai – būtina priemonė, siekiant stiprinti studijų ir mokslo kokybę. Šiandien pastebimas, tarkime, darbdavių ar studentų nepasitikėjimas esama studijų kokybe. Sistema veikia neefektyviai panaudojant viešuosius finansus. Iššūkių kelia ir demografinė situacija, didžiulė studijų programų pasiūla, fragmentacija moksliniuose tyrimuose bei menkas mūsų aukštojo mokslo matomumas ir konkurencingumas. Panašūs tinklo pertvarkos procesai jau senokai vyksta ir kitose Europos valstybėse. Tad vyks ir pas mus.
- Kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent du tūkstančius eurų?
- Kaip ir buvome įsipareigoję, jau šį mėnesį Seimo komitetui pateiksime su profsąjungomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis parengtą etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Tikiuosi, kad dar šiais metais Seimas įteisins mūsų bendrus siūlymus dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Tad 2018 metais pedagogų atlyginimai, realizavus naują modelį, turi padidėti.
- Lietuvoje yra viešųjų įstaigų įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) – skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, tačiau viešumo joms labai trūksta: tarkime, iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai būsimiems moksleiviams, pavyzdžiui, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Kiek valstybė gali reguliuoti tokios gimnazijos tvarką? Gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo, pvz., nustatyti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?
- Visoje švietimo sistemoje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Turime daug duomenų ir informacijos apie mokymosi įstaigas. Ta informacija privalo būti prieinama visoms suinteresuotos pusėms: ir tėvams, ir moksleiviams, ir patiems pedagogams. Todėl visos minėtos pusės turi aktyviai dalyvauti aptariant pokyčius ir priimant sprendimus.
- Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau daugelis vaikų turi regėjimo problemų. Ir užuot trumpinant laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Ar nederėtų atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?
- Gyvename skaitmenizuotame, elektronizuotame pasaulyje, ir tos erdvės pasiekia mūsų kasdienį gyvenimą bei mokyklas. Mokymosi procese reikalingos įvairios priemonės, tarp jų ir skaitmenizuotos. Svarbu, kad vaikai mokėtų jomis naudotis atsakingai, saikingai. O tėvų ir mokyklos pareiga padėti jiems to išmokti.
- Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų moksleivių. Atlikti tyrimai rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?
- Visuomenė yra skatinama ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė savarankiškai mokytis. Tarkime, kai gimnazijose nesusirenka reikiamas skaičius moksleivių pasirinkto dalyko mokymuisi. Tokie pageidavimai mūsų yra girdimi. Manau, kad sieksime atnaujinti diskusiją dėl mokymosi formų lankstumo. Tiesa, turime užtikrinti ir reikiamą mokymosi kokybę.
Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje.
- Kodėl mokyklose nėra finansinio švietimo? Kaip elgtis su pinigais ir finansais, turi būti mokoma nuo pat mažumės.
- Ugdymo turinio atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Gyvenimo aktualijos, technologinė pažanga daro savo korekcijas. Finansinis raštingumas, verslumo, kūrybiškumo ugdymas, gebėjimas mokytis ir kitos kompetencijos yra tai, ko šiandieninei visuomenei itin reikia. Jau dabar Lietuvos bankas, kiti verslo atstovai deda pastangas skiepijant šias žinias ir kompetencijas mokyklose. Tai sveikintina ir svarbi iniciatyva. Tad mokykla jau ir šiandien gali siūlyti finansinio raštingumo pamokas, kaip pasirenkamąjį dalyką. Labai svarbu, kad ir patys mokytojai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų lavinti vaikus ir šioje srityje.
- Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau, norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą, reikia papildomai mokėti. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą?
- Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Visi turime teisę rinktis, ar gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje švietimo įstaigoje, ar mokėti už mokslą privačioje įstaigoje. Pasirinkdamas žmogus įvertina savo galimybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių2
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas9
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus2
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė2
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?2
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška1
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...
-
Užsienio ambasados reiškia paramą LGBT bendruomenei, tikisi civilinės sąjungos įteisinimo12
Užsienio atstovybių ambasadoriai Lietuvoje, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, reiškia paramą Seime sunkiai kelią besiskinančiam Civilinės sąjungos projektui. ...