Švietimo bendruomenės pasitikėjimą praradusi ir net tarp valdančiųjų „valstiečių“ palaikymo stokojanti ministrė, samprotauja politologas, vargu ar sugebės ir toliau išlaikyti premjero Sauliaus Skvevernelio paramą bei viešai deklaruojamą pasitikėjimą.

Vyriausybės vadovas trečiadienį užsiminė, kad, jei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažins J. Petrauskienę pažeidus įstatymą, pradėtos reformos švietimo srityje bus tęsiamos vadovaujant jau kitam ministrui. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, kitokios nei ministrei nepalankios išvados iš VTEK laukti nereikėtų, todėl, pabrėžė jis, labai tikėtina, kad premjeras pagaliau ryšis žengti ilgai delstą ir jam asmeniškai bei „valstiečių“ partijai brangiai kainavusios J. Petrauskienės pašalinimo iš Vyriausybės žingsnį.

Tačiau, pabrėžia jis, VTEK išvada neturėtų būti pagrindinis argumentas S. Skverneliui. Tai greičiau priedanga. Didžiulis pedagogų nepasitenkinimas ministre bei tikėtinas scenarijus, kad Seimas gali pritarti opozicijos inicijuojamai J. Petrauskienės interpeliacijai, S. Skverneliui tiesiog nepalieka kitos išeities, kaip tik pačiam atsisakyti dar vienos savo vadovaujamos Vyriausybės ministrės paslaugų.

Pasak A. Krupavičiaus, kitą savaitę sprendimas, kurį VTEK turės priimti dėl ministrės, yra daugiau mažiau nuspėjamas. Vertinant pastaruosius komisijos sprendimus - pripažįstant ministrus Elviną Jankevičių ir Liną Kukuraitį, o dar anksčiau, Virginijų Sinkevičių ir Liana Ruokytė-Jonsson, pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą - sunku tikėtis, kad išvada J. Petrauskienės atžvilgiu galėtų būti kitokia.

„Jei pripažįstant kitus ministrus pažeidus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą, užteko fakto, kad buvo nedeklaruotas sandėris ar pasikeitusi darbovietė, tai jokio kitokio, logiškai svarstant, sprendimo Petrauskienės atveju iš VTEK pusės tiesiog negali būti“, - samprotavo A. Krupavičius.

Visgi, politologo nuomone, VTEK išvada nėra pagrindinė priežastis, dėl ko S. Skvernelis galėtų atsisveikinti su dar viena savo vadovaujamos Vyriausybės ministre. Pasak jo, ministerijos ir švietimo bendruomenės susipriešinimas yra pagrindinis veiksnys, kodėl J. Petrauskienė veikiausiai skaičiuoja paskutines savaites politinių įtampų epicentre atsidūrusioje Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Tai yra pagrindinis veiksnys, kurį premjeras atkakliai ilgą laiką neigė. Tad labai tikėtina, kad visgi tas taškas bus padėtas, o jei atsitiks kitaip, tai būtų daugiau negu keista. Dabar kai streikuoja mokytojai, kai kritikuojami ministerijos viešieji pirkimai ir yra daugybė kitų ministerijos kritikuotinų darbų, matyt, nelabai lieka ir kitokių išeičių “, - Eltai kalbėjo A. Krupavičius.

VDU profesoriaus nuomone, yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris skatina S. Skvernelį paleisti ilgą laiką gintą ministrę - tai neigiama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos opinija J. Petrauskienės atžvilgiu.

Politologo teigimu, dalis „valstiečių“ nėra patenkinti ministre ir galėtų palaikyti interpeliaciją, kurią J. Petrauskienei inicijuoja opozicija. Dėl to, pabrėžė A. Krupavičius, premjerui yra kur kas parankiau paskutinį tašką dėl Švietimo ir mokslo ministerijos vadovės padėti pačiam, o ne šią iniciatyvą perleisti Seimui.

Visgi net jei J. Petrauskienė premjero raginimu bus priversta atsistatydinti, šis žingsnis, aiškino A. Krupavičius, gerokai pavėluotas. Politologo nuomone, užsitęsusios karštos diskusijos ir neigiamas J. Petrauskienės vertinimas metė šešėlį tiek ant premjero, tiek ant švietimo reformą prioritetu laikiusios „valstiečių“ sąjungos.

„Skvernelio sprendimas gerokai pavėluotas. Visi tikėjosi ir laukė, kad tas sprendimas bus gerokai anksčiau ir bus paprastesnis, aiškesnis ir be vyniojimo į vatą. Mano nuomone, tą reikėjo padaryti gerokai anksčiau ir tada nuostoliai būtų gerokai mažesni ir tada premjeras būtų galėjęs išjoti ant balto žirgo, rodydamas, kad jis girdi švietimo bendruomenes. Tačiau dabar, sprendimą laiku priimti pavėlavęs premjeras liko tiesiog klampoti pelkėje“, - aiškino V. Krupavičius.

Svarstydamas, kas galėtų atsistoti J. Petrauskienės vietoje, VDU profesorius teigė manąs, kad didžiausia tikimybė, jog naujasis ministras bus iš vidinių partijos resursų. Anot jo, vargu ar LVŽS ieškos dar vieno „profesionalo“ iš šalies.

„Po turėtos patirties tikriausiai reikėtų dėti brūkšnį profesionalų vyriausybei ir bent jau atsilaisvinančius ministrų postus skirti partijos atstovams, kurie turėtų kompetencijos tam tikroje srityje ir būtų politiškai atskaitingi partijai“, - kalbėjo A. Krupavičius.

ELTA primena, kad S. Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad jei VTEK išvada patvirtins, jog švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pažeidė įstatymą, ji turės palikti ministrės postą.

VTEK yra pradėjusi tyrimą dėl J. Petrauskienės sutuoktinio įmonės „Ecotur“ laimimų pirkimų ministerijai pavaldžiose įstaigose.

Kaltinant švietimo ir mokslo ministrę nesusitvarkant su situacija švietimo srityje po etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, opozicinės partijos yra inicijavusios J. Petrauskienei interpeliaciją.

Viešai kalbama, kad vienas realiausių kandidatų pakeisti skandalų ir kritikos sūkuryje atsidūrusią J. Petrauskienę yra „valstiečių“ frakcijai priklausantis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

R. Baškienė: ne veltui opozicija pareiškė interpeliaciją

„Valstiečių“ deleguota švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė padarė daug klaidų ir opozicija ne veltui jai inicijavo interpeliaciją, sako pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

„Matau labai daug spragų ir negebėjimo“, – ketvirtadienį naujienų portalui lrytas.lt sakė R. Baškienė.

„Taip, padaryta labai daug spragų, ir neveltui opozicija iškėlė interpeliacijos klausimą“, – teigė ji.

Valdančiųjų atstovė stebėjosi J. Petrauskienės elgesiu daliai mokytojų pradėjus neterminuotą streiką ir ypač kai trečiadienio vakarą ministrė nekalbėjo su į ministeriją atvykusiais pedagogais ir paliko juos vienus nakvoti ministerijos pastate.

„Ką reiškia ministrei išeiti namo? Palikti žmones salėje ir išeiti namo? Nepateisinama. Reikėjo kalbėtis su žmonėmis ir pačiai galbūt būti tą naktį, jeigu nuspręsta diskutuoti“, – sakė parlamento vicepirmininkė.

„Geras šeimininkas į savo namus, į savo aplinką atėjusių žmonių nepaliks vienų ir neišeis ramiai miegoti. Juo labiau žinant, kad yra problema“, – pridūrė ji.

R. Baškienė pabrėžė, kad vienas didžiausių priekaištų J. Petrauskienei – nebendravimas, negirdėjimas ir negebėjimas susitarti.

„Gal keliami per aukšti reikalavimai. Suprantu, papildomų 130 mln. eurų, jeigu dabar reikėtų surasti biudžete, tai būtų sudėtinga. Bet tada susikvieskime, kalbėkime, ieškokime sprendimų. Reikėjo laukti šitiek? Reikėjo nevažiuoti į streikuojančias mokyklas?“ – retoriškai klausė politikė.

Ji pranešė, kad kitą antradienį Seime planuojama svarstyti opozicijos inicijuotą interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei. R. Baškienė teigė kol kas negalinti pasakyti, ar pati parems interpeliaciją. Anot jos, tai paaiškės po pirmadienį planuojamo „valstiečių“ frakcijos susitikimo su J. Petrauskiene.

„Laukiame ministrės pirmadienį frakcijoje, norime išgirsti visus atsakymus ir argumentus ne tik į šitą epizodą dėl streikų, bet ir į platesnę jos veiklą. Turiu omenyje ir universitetų jungimąsi, ir tokį kai kada nesikalbėjimą arba nenorėjimą išgirsti“, – sakė R. Baškienė.

Ji svarstė, kad „valstiečių“ frakcijos nariams greičiausiai bus leista balsuoti laisvai dėl pasitikėjimo ministre.

„Manau, kad bus laisvas balsavimas“, – teigė ji.