„Mums labiau įprasta situacija, kai mūsų turtui padaroma žala kokio nors fizinio arba juridinio asmens. Jie atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neįvykdo savo pareigų, tai – neteisėtas neveikimas, ir būtent šie veiksmai ar neteisėtas neveikimas sąlygoja kompensacijos skyrimą. Tuo atveju mums yra aišku, į ką turime kreiptis dėl žalos atlyginimo. Na, o situacijoje, kai žalą padaro gamta, gamtos stichija, kuri yra nevaldoma asmens, nenuspėjama ir objektyviai negalime jos suvaldyti, nėra adresato, į kurį galėtume kreiptis ir prašyti kompensacijos“, – komentavo D. Antanaitis.

– Konkreti situacija – per audrą medis užvirto ant automobilio ir jį suniokojo. Viena vertus, tai tam tikras force majeure, stichija, kita vertus, gal savivaldybė turėjo kaip nors geriau prižiūrėti medžius, įvertinti, kad jie gali kristi ant automobilių ir pan. Ar galime vis dėlto ką nors išgauti iš tokios situacijos, ar neverta bandyti?

– Iš pradžių norėčiau pažymėti, kad pirmas mano patarimas – nelaukti, kol atsitiks tokia stichija, ir drausti savo turtą, naudotis draudimo kompanijų paslaugomis. Tada mums bus žinomas adresatas, į kurį galime kreiptis, kad jis sumokėtų mums kompensaciją už prarastą ar sugadintą turtą. Jūsų minėtoje situacijoje, kai ant automobilio užkrenta medis dėl to, kad buvo neįprastai stiprus vėjas, reikėtų pažymėti, kad tokiu atveju draudimas taip pat galėtų atlyginti žalą. Tačiau, jeigu jūs esate apsidraudęs tik privalomuoju Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, bet nesate apsidraudęs nuo rizikos atsirasti žalai dėl kokio nors kito poveikio, reikėtų aiškintis, ar savivaldybė atliko visas savo pareigas pagal Želdinių įstatymą. Želdinių įstatymas labai aiškiai savivaldybei nustato pareigą prižiūrėti medžius, juos inventorizuoti, stebėti jų būklę ir, jei pastebima, kad atitinkamas medis dėl savo būklės jau kelia pavojų, turėtume kelti klausimą, ar savivaldybė neturėjo to medžio pašalinti. Jei paaiškėtų, kad iš tikrųjų nebuvo tinkamai atliktos šios pareigos, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai galėtume kreiptis į savivaldybę ir prašyti kompensacijos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Po didelių liūčių dėl greičiausiai tinkamai nesutvarkytų nuotekų tinklų skęsta miesto gatvės. Tokioje situacijoje, vandeniui apsėmus automobilį, užpylus variklį, patyrus didžiulių nuostolių, ar galime kreiptis į savivaldybę ir tikėtis kompensacijos? Nes, viena vertus, lyg ir stichija, kita vertus, inžineriniai tinklai nesutvarkyti.

– Jei šioje situacijoje nesame apsidraudę, natūralu, kad bandysime ieškoti priežasčių, kodėl mūsų automobilis buvo apsemtas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybė ir jos samdomos įmonės yra atsakingos už miestų infrastruktūrą, įskaitant ir tą infrastruktūrą, kuri turėtų sugerti vandenį. Tačiau jei atsitiko taip, kad ta infrastruktūra, t. y. inžineriniai tinklai, nuotekų sistema, nebuvo tinkamai prižiūrėta, buvo apsinešusi dumblu, lapais ir būtent dėl šios priežasties nesugėrė vandens, taip pat turime ne tik teorinę, bet ir realią galimybę patraukti civilinėn atsakomybėn tuos subjektus, kurie turėjo prižiūrėti šią infrastruktūrą.

– Jeigu dėl netinkamai prižiūrėtų inžinerinių tinklų užlietu kelio ruožu pasirenku važiuoti pats, o ne jį apvažiuoti ar kitaip išvengti, ar irgi galiu kreiptis kompensacijos?

– Kai kalbame apie kompensaciją, kalbame apie civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę to asmens, kuris, sakykime, šiuo atveju tinkamai neprižiūrėjo inžinerinių tinklų. Tačiau, jei mes savo veiksmais prisidedame prie žalos ir bandome laimę ne tik pravažiuoti stipriai užlietą ruožą, bet dėl to prisiteisti ir kompensaciją, šioje situacijoje vis dėlto teismas vertins ir mūsų veiksmus. Gali būti, kad arba kompensacija bus sumažinta, arba bus apskritai nepriteista. Tokioje situacijoje siūlytume elgtis protingai ir nerizikuoti.

– Atveju, kai dėl žaibo sukelto gaisro sudega turtas, net jei turi draudimą, ar galima tikėtis kompensacijos, jei, pavyzdžiui, nebuvo įrengta žaibolaidžių ar kitų priemonių, kurios turėtų apsaugoti nuo tokių nelaimių?

– Norėčiau duoti kelis patarimus. Visų pirma, prieš sudarydami draudimo sutartį, turėtume perskaityti viską, kas parašyta ne tik didelėmis raidėmis apie draudimą ir jo naudas, bet ir tą dalį, kuri parašyta mažomis raidėmis, t. y. tą svarbią dalį. Ten dažniausiai būna surašytos išimtys, nedraudiminiai atvejai ir t. t. Mes privalome domėtis tuo, kas parašyta draudimo sutarties sąlygose. Jei vis dėlto numatyta, kad nedraudiminis įvykis yra tada, kai asmuo nepasirūpino žaibolaidžiu ar pan. apsaugos priemonėmis, ir jeigu numatyta, kad dėl to išmoka nebus išmokėta, tai, žinoma, negalime tikėtis kompensacijos. Tačiau būna įvairių situacijų. Kartais draudimo sutarties sąlygose nedraudiminiai įvykiai surašyti kartu su draudiminiais įvykiais. Tai sukuria daugiau painiavos negu aiškumo ir tada kyla dviprasmybė, ar draudimo įmoka turi būti išmokama, ar neturi. Jeigu mes tikrai galime iškelti labai rimtą argumentą, kodėl ta draudimo išmoka turi būti išmokėta, tai asmuo neturėtų pasiduoti po draudimo atsisakymo sumokėti išmoką. Manau, šioje situacijoje asmuo turėtų vis dėlto nebijoti ir prašyti draudimo sumokėti išmoką, o jei nesumoka, kreiptis į teismą. Nes neaiškios ir dviprasmiškos sąlygos, kaip teismų praktika rodo, aiškinamos asmens, vartotojo naudai.