Kaip BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė, bylos nagrinėjimas atidėtas iki spalio 9 dienos.

N. Lukoševičienė teigė, kad J. Gorskis skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta jam suteikti prieglobstį.

Anksčiau Migracijos departamentas du kartus atmetė nacionalistu prisistatančio ruso prašymą dėl prieglobsčio. Šio sprendimo pagrįstumą rugpjūčio mėnesį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Nei Migracijos departamento, nei teismo atstovai nekomentuoja bylos turinio, argumentuodami žvalgybos pateiktos informacijos slaptumu ir asmens duomenų apsauga.

Pats J. Gorskis anksčiau tvirtino, kad net pats negauna informacijos, kaip kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pirmąkart Migracijos departamentas atsisakė Rusijos piliečiui prieglobstį suteikti pernai gegužę, remdamasis žvalgybos informacija.

Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė pareigūnams iš naujo išnagrinėti J. Gorskio prašymą.

Pirminiame Migracijos departamento sprendime cituoti Valstybės saugumo departamento teiginiai, kad J. Gorskis palaikė kontaktus su rusų žvalgybos institucijomis, o jo veikimas Lietuvoje turi Rusijos politikos įgyvendinimo požymių.

Tuo metu nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ rusą apibūdino kaip Kremliaus kontroliuojamą provokatorių, tik imituojantį opozicinę veiklą. J. Gorskis tvirtina, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir buvo sukurti jo politinių konkurentų, Rusijos opozicijos politikų Lietuvoje ir Ukrainoje bei vieno tinklaraštininko.

Rusijos pilietis į Lietuvą atvyko 2017 metų liepą, jis teigia pabėgęs iš namų arešto Rusijoje. Šios šalies teisėsauga įtaria, kad J. Gorskis per nacionalistų eitynes viešai ragino vykdyti ekstremistines veiklas. Jis yra įtrauktas į Rusijos ekstremistų sąrašą.

Aktyvistas teigia, kad jo atžvilgiu iškelta byla yra politinio pobūdžio, o Maskva nori su juo susidoroti dėl visuomeninės veiklos.