Kai kurios Rytų Europos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, gali neišsiversti be tarptautinių finansinių institucijų paramos, mano ekspertai.

Bankų grupės ING vyriausiasis ekonomistas besivystančiai Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Charlesas Robertsonas mano, kad kita šalis, prašysianti pagalbos, bus Turkija, kuriai reikėtų apie 20 mlrd. JAV dolerių.

"Labai tikėtina, kad kita bus Lietuva, prašysianti 5–7 mlrd. JAV dolerių paketo", – pareiškė "IHS Global Insight" ekonomistas Ralfas Wiegertas. Jis pridūrė, kad jokių oficialių prašymų dar nepateikta ir nepradėta jokių derybų.

"Be šio finansavimo šiems ūkiams grėstų recesija arba depresija, kuri tikriausiai net prilygtų krizei, kai žlugo Sovietų Sąjunga", – mano ekspertas.

Apie tai, kad pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) reikia kreiptis kuo greičiau, kalba ir Lietuvos ekspertai.

SEB banko analitikas Gitanas Nausėda nesupranta keisto Vyriausybės požiūrio į TVF, su kuriuo ji nenori turėti reikalų. G.Nausėdos nuomone, galimybė gauti papildomą kredito liniją tik pagerintų Lietuvos galimybę skolintis ir privačioje rinkoje. Pasak jo, šiuo metu šalis patekusi į keistoką padėtį: nors jos skolinimosi reitingai geresni negu Latvijos ar Vengrijos, ji skolinasi gerokai brangiau už jas.

Anot analitiko, anksčiau ar vėliau Vyriausybei vis tiek teks prašyti TVF pagalbos. "Nepavykus pasiekti esminio persilaužimo per du tris mėnesius, neišvengiamai reikės kreiptis į TVF. Tai darysime pavėluotai ir gerokai susigadinę reputaciją finansų rinkose, o ji ir taip nėra gera", – teigė G.Nausėda.

Premjeras Andrius Kubilius vakar dar kartą pareiškė, kad šiuo metu jis nemato būtinybės pradėti derybas su TVF.

"Nesibaiminame skolintis iš TVF, bet žinome TVF taisykles, žinome jų skolinimo principus ir sąlygas. Nors TVF ir peržiūri savo politiką, bet iki šiol fondas skolina pinigus kaip paskutinę gelbėjimo priemonę ir visada žiūri, ar valstybė jau viską padarė ir išnaudojo visas galimybes pati subalansuoti savo finansus", – interviu Žinių radijui vakar sakė A.Kubilius.

Pasak jo, TVF paskola labai apribotų valstybės išlaidas. "Įsivaizduoti, kad paskola iš TVF kažkaip mums palengvintų gyvenimą ir leistų nemažinti išlaidų, leistų labai lengvai dalyti pinigus kokioms nors investicijoms, tai yra iš tikrųjų ne visiškai tikslios viltys", – tvirtino premjeras.

Valstybė, jo manymu, pirmiausia pati turi padaryti viską, kad šalies finansai būtų subalansuoti. "Jeigu reikės, mes tikrai kreipsimės, bet iki tol patys turime padaryti viską, siekdami subalansuoti valstybės finansus", – sakė A.Kubilius.

Į TVF pagalbos jau kreipėsi penkios Rytų ir Vidurio Europos šalys: Vengrija, Latvija, Serbija, Ukraina ir – paskutinė – Rumunija, kuriai kelios tarptautinės institucijos trečiadienį suteikė 20 mlrd. eurų (27 mlrd. JAV dolerių) finansinį paramos paketą. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis vakar viešai pareiškė, jog TVF neprieštarauja, kad latas būtų devalvuotas, tačiau Europos Komisija ir Latvijos vyriausybė tam nepritaria.