Vyriausybei toliau vadovauti siūlomas Andrius Kubilius – žodžio žmogus. Jei davė žodį – gali ir atsiimti. Jis ne kartą ir ne du viena pažadėjo, o kita padarė.

Bara, bet tiki

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ministru pirmininku skirti A.Kubilių. Tokį dekretą valstybės vadovė vakar pasirašė pasikalbėjusi su laikinuoju premjeru.

Pagal įstatymus prezidentas privalo teikti Seimui kandidatūrą to premjero, kuris grąžino savo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus po valstybės vadovo priesaikos. Todėl D.Grybauskaitė neturėjo galimybės svarstyti, teikti Seimui A.Kubilių ar kurį nors kitą pretendentą.

Vakar ryte D.Grybauskaitė susitiko su A.Kubiliumi ir aptarė Vyriausybės atnaujinimo klausimus. Tačiau kurie ministrai keisis, kol kas oficialiai neskelbiama.

D.Grybauskaitė negailėjo kritikos ir A.Kubiliui. "Prezidentės nuomone, ir tai buvo pasakyta premjerui, šiai Vyriausybei trūksta nuoseklumo ir tvirtumo priimant sprendimus. Pasak Prezidentės, nėra solidu, kai rytą priimtas sprendimas neišgyvena iki vakaro. Prezidentė itin pabrėžė, kad sunkmečiu Vyriausybė turėtų visas jėgas sutelkti į strateginius sprendimus, kurie skatintų struktūrines reformas, o ne skubotais sprendimais kaišioti spragas", – po susitikimo sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Tačiau, anot L.Balsio, šios Vyriausybės pasitikėjimo kreditas nėra iššvaistytas. "Po pokalbio Prezidentė apsisprendė teikti A.Kubiliaus kandidatūrą į ministro pirmininko postą svarstyti Seimui tikėdamasi, kad A.Kubilius prisiims asmeninę atsakomybę formuojant Vyriausybę", – sakė L.Balsys.

Viskas dėl "diskusijos"

A.Kubilius pasižymėjo ne tik nenuosekliais sprendimais, bet ir tuo, kad viena žadėjo, o kita darė.

Dienraščiui paviešinus faktą, kad Vyriausybė slapčiomis bazinę mėnesinę algą apkarpė nuo 128 iki 115 litų, A.Kubilius nesugebėjo sugalvoti logiško pasiteisinimo. Jis pareiškė, jog Vyriausybė tokį sprendimą priėmė tam, kad "kiltų sveika diskusija".

"Tai yra kompleksas visų pasiūlymų, kuriais pradėjome diskusijas dėl sprendimų, kurie reikalingi. Šiandien diskutuosime ir su profesinėmis sąjungomis, kokie reikalingi sprendimai, ir jeigu rasime kitus sprendimus, tada keisime ir jau padarytus sprendimus", – išsisukti mėgino premjeras.

"Vyriausybė to neplanuoja"

Dienraštis dar balandžio pabaigoje paviešino Vyriausybės planus apkarpyti bazinį pareiginės algos dydį, pagal kurį skaičiuojami atlyginimai valdininkams ir politikams. Tada premjeras dienraštį apkaltino paskalų skleidimu.

"Vyriausybė to neplanuoja šiuo metu. Kažkas kažkur kažką girdėjo ir parašo, kad Vyriausybė planuoja. Šiuo metu Vyriausybė jokių tokių veiksmų neplanuoja", – tą pačią dieną žurnalistams sakė A.Kubilius.

O po mėnesio Vyriausybė pasiūlė mažinti pareiginės algos dydį. Taigi, kaip paaiškinti tokius premjero žodžius? Viena iš dviejų: arba ministras pirmininkas reformos ėmėsi perskaitęs straipsnį dienraštyje, arba jis sakė netiesą.

Nepykit, mamos

Premjeras taip pat prasilenkė su tiesa kalbėdamas apie motinystės pašalpas. Tiesa, dar nebūdamas premjeru, o prieš juo tapdamas, kai buvo baigiama formuoti dabartinė valdančioji koalicija.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad jaunos motinos turėtų drąsiai gimdyti vaikus – dvejų metų atostogos tikrai liks ir mokamos motinystės atostogos liks", – lapkričio pradžioje sakė A.Kubilius.

Birželio pradžioje A.Kubilius vaikus auginančius tėvus, sunerimusius dėl pašalpų mažinimo, nuramino dar kartą: "Iki šiol mes jų nekarpėme, kol kas neplanuojame jokių veiksmų šioje srityje."

O birželio viduryje premjeras taip pat "galėjo drąsiai pasakyti", kad išmokos motinoms mažės. Senosios tvarkos, kai pirmaisiais vaiko auginimo metais motinai ar tėvui mokama 100 proc. gauto darbo užmokesčio pašalpa, o antraisiais – 85 proc., nebeliks. Pagal naują tvarką už pirmus metus bus mokama tik 85 proc. darbo užmokesčio, o už antrus – vargani 50 proc. Gimdykite drąsiai? Vargu bau.

Mantros pensijoms nepadėjo

A.Kubiliaus žodžiai ir darbai prasilenkė ir prakalbus apie pensijas. Prieš sėsdamas į Vyriausybės vadovo kėdę jis užtikrino: "Pabrėžiu – taupymas neturi paliesti svarbiausių socialinių išmokų."

Dar gegužės viduryje premjeras vėl dievagojosi, neva jokių planų mažinti pensijas nėra. Tuomet jis partijos tarybos posėdyje pusiau juokais kolegas ragino kas rytą kartoti savotišką mantrą, kad Vyriausybė neketina nei devalvuoti lito, nei prašyti pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo, nei mažinti pensijų.

"Matau nuolatinę mūsų mielos žiniasklaidos, bent jau kai kurios, pastangą išgauti kokį nors pasakymą, kad paskui galėtų sakyti: "Va, nepaneigė, kad pensijos bus mažinamos." Tai šiandien jau nežinau, kelintą kartą galiu pakartoti tuos pačius sakinius", – kalbėjo A.Kubilius.

O dabar jau akivaizdu, kad pensijų karpymas tikrai buvo tarp Vyriausybės svarstomų galimybių. Valstybės lėšų taupymo plane aiškiai nurodyta, kad pensijos turėtų sumažėti 10 proc., svarstomas ir vadinamasis diferencijuotas pensijų mažinimo būdas. Pirmą kartą apie galimą pensijų mažinimą A.Kubilius prabilo antroje birželio pusėje – premjerui pakako vos daugiau nei mėnesio nuomonei pakeisti.

Belieka priminti, kad A.Kubilius nuolat kartoja, jog Vyriausybė nesiskolins iš Tarptautinio valiutos fondo ir nedevalvuos lito.

Romas Lazutka, socialinių mokslų daktaras

Na, apie moralinę šio reikalo pusę galėtų pakalbėti kunigas (juokiasi). O aš, viena vertus, galėčiau imti teisinti premjerą. Padėtis taip sparčiai kinta į blogąją pusę, kad gal ir jis pats nenumato to blogėjimo, ir jo norai yra geri. O paskui jis tiesiog įstumiamas į kampą ir yra priverstas pakeisti savo nuomonę.

Kai jis žada, kad kas nors nebus mažinama, jis turi tam tikrus duomenis, finansinės padėties raidos prognozes ir savo ideologinius įsitikinimus, kad šeimą reikia remti kuo labiau, nemažinti atlyginimų, skaičiuojamų nuo bazinės algos. Jis nuoširdus, bet aplinkybės ar... aplinka kalta (juokiasi).

Kita vertus, jis ne naujokas politikoje. Taigi premjeras, manau, turėtų vengti kategoriškų pažadų. Bet gal čia ir žiniasklaidos nuopelnas, mat ji reikalauja pažadų – atsakyti aiškiai, o ne abstrakčiai – tai jam galbūt būtų patogiau. Galbūt jis priremiamas prie sienos, turi ką nors pasakyti ir sako geresnį variantą, dėl kurio galbūt ir yra įsitikinęs. Nenorėčiau sakyti, kad jis sąmoningai melavo.

Tie žmonės, kurių padėtis priklauso nuo valdžios sprendimų, turi dalyvauti aptarinėjant tuos sprendimus. Lietuvoje nėra paskelbta nei karo, nei nepaprastoji padėtis. Tiesiai šviesiai sakant – kas nors gali išvilkti komunistinę praeitį. Tada nereikėjo tartis (su žmonėmis – red. past.), ir dabar nereikia tartis. Taip nedaroma demokratinėje civilizuotoje visuomenėje, ir tokių įpročių reikėtų atsisakyti, nepaisant to, kad padėtis nelengva.

Įtraukus įvairias organizuotas grupes – darbuotojų atstovus, visuomenininkus, opozicines partijas – laimėtų ir pats premjeras, ir būtų priimami geresni sprendimai. Kartais jis tai padaro. Bet kartais jo pareiškimais pats stebiuosi.

Kiekvienas siekia naudos. O politikas didesnę galią ir daugiau naudos turi, kai yra labiau palaikomas visuomenės. Jeigu tuo metu atsiprašyti išlaikant savo gerą vardą jam yra naudingiau, jis tą ir turėtų padaryti. Jeigu naudingiau neatsiprašyti, jis, matyt, neatsiprašys. Ar jis klysta, tikėdamasis visuomenės palaikymo, ar tai yra apskaičiuotai nepripažįstamos klaidos – man sunku vertinti.

Visuomenė linkusi atleisti atgailaujančiam, o ne išsisukinėjančiam. Bet daugelis politikų daro priešingai. Taigi kyla klausimas: jie tiesiog prasti politikai ar jie kaip tik laikydami save neklystančiais arba net gudraudami kelia savo populiarumą ar mažiau jo praranda?