Premjeras parlamentarus ir audrino, ir migdė Pereiti į pagrindinį turinį

Premjeras parlamentarus ir audrino, ir migdė

2007-05-04 00:00

Atkakliai reikalavę išvardyti kovos su korupcija priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė, Seimo politikai neturėjo kantrybės išklausyti jų sąrašo

Atkakliai reikalavę išvardyti kovos su korupcija priemones, kurių ėmėsi Vyriausybė, Seimo politikai neturėjo kantrybės išklausyti jų sąrašo

Rekordiškai trumpame Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos pristatyme, trukusiame vos penkiolika minučių, ir po to parlamentarams kamantinėjant Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą, žodis “korupcija” buvo paminėtas net 37 kartus. Opozicijos atstovai stebėjosi, kodėl Vyriausybė “tik kalba” apie korupciją, tačiau premjeras gynėsi, kad jau nuveikta daug darbų, tik jų rezultatų dar teks palaukti gal net dešimtmetį.

Kovoti galima ir žodžiais

“Siekiant užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, praėjusiais metais buvo pakeistas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sugriežtintos bausmės ir sustiprinta nusikaltimų, susijusių su korupcija, prevencija. Jau baigiami parengti įstatymų, įgyvendinančių partijų susitarimo dėl kovos su korupcija nuostatas, projektai”, - pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų darbo rezultatus iš Seimo tribūnos pareiškė G.Kirkilas.

Tarsi numatydamas būsimą kritiką, premjeras pabrėžė, kad teisėtvarkai stiprinti ir kovai su korupcija kaip daugeliui kitų “sudėtingų, didelių mūsų pastangų vertų iššūkių įveikti būtinas parlamentinių partijų bendradarbiavimas”, taip dalį atsakomybės perkeldamas ir ant parlamentarų pečių.

Tačiau išklausę Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą parlamentarai pasigedo aktyvių ministrų kabineto veiksmų kovojant su korupcija. Pirmųjų priekaištų G.Kirkilas sulaukė iš Darbo partijos lyderio Kęstučio Daukšio, kuris pareiškė, kad Vyriausybė tik kalba apie korupciją, tačiau nesiima konkrečių veiksmų jai pažaboti. Į tai premjeras atsikirto atsakydamas, kad “žodžiai, politiniai pareiškimai ir mūsų nusistatymai taip pat yra labai svarbūs”. Pasak G.Kirkilo, korupcijos suvokimo indeksas “priklauso nuo žmonių supratimo”, tad “labai svarbu kalbėti apie tai visuomenei ir reikia tam angažuotis”.

Ministrui teko nutilti

Tačiau konservatorių lyderis Andrius Kubilius pasigedo ir “kalbėjimo”. Pasak jo, “skaitant ataskaitą susidaro vaizdas, kad Lietuvoje korupcija tiek pat grėsminga, kiek ir paukščių gripas - abiem grėsmėms ataskaitoje skirta lygiai tiek pat vietos 145-ame ir 146-ame puslapiuose”.

Priminęs G.Kirkilui pernai jo duotą pažadą, kad atsistatydins iš pareigų, jeigu per šiuos metus korupcija nesumažės, A.Kubilius paklausė: “Ką tai galėtų reikšti: ar jūs pasidavėte ir jau galvojate, kaip išvengti savo anksčiau duotų pažadų, ar vis dėlto jūs norėtumėte apie korupciją mažiau kalbėti, nes kuo daugiau apie korupciją kalbama, tuo sunkiau Lietuvoje įgyvendinti tokius projektus kaip didieji energetikos projektai? Jeigu Lietuvoje nebus įveikta korupcija, tai šitie projektai bus pasmerkti žlugti.”

Reikalavę ataskaitos apie realius darbus, nuveiktus kovos su korupcija fronte, parlamentarai neištvėrė vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio rečitalio. Į pagalbą premjerui atėjęs ministras penkias minutes vardijo vykdomas programas, priemones ir neseniai priimtus teisės aktus, turinčius užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, keičiančius viešųjų pirkimų praktiką, griežtinančius bausmes korumpuotiems pareigūnams ir stiprinančius nusikaltimų, susijusių su korupcija, prevenciją, tačiau tik sukėlė parlamentarų žiovulį, tad Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas buvo priverstas nutraukti R.Šukio kalbą.

“Atsiprašau, ar nereikia atsakymo?” - nusistebėjo ministras.

Mobiliųjų telefonų daugiau nei gyventojų

Šiemetinis Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos pristatymas neprilygo pernykščiam reginiui, kai tada dar oficialų opozicijos lyderio statusą turintis A.Kubilius iš karto po tuometinio premjero Algirdo Brazausko kalbos pristatė alternatyvų ministrų kabineto darbo įvertinimą, pasinaudodamas vaizdo projektoriumi ir spalvotomis skaidrėmis. Naudodamas tuos pačius skaičius kaip ir A.Brazauskas, tačiau kitaip juos grupuodamas ir traktuodamas, konservatorių lyderis įrodinėjo, kad gyvenimas Lietuvoje ne gerėja, o blogėja.

Pasak G.Kirkilo, pernai šalyje sparčiai plėtėsi kompiuterių ir interneto naudojimas. “Statistikos departamento duomenimis, asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių per praėjusius metus padaugėjo 26 proc. Namuose turinčių interneto prieigą - net 2,2 karto. Interneto abonentų skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 mln., tai yra 45 abonentai šimtui gyventojų”, - sakė Ministras Pirmininkas, pabrėždamas, kad šie rezultatai patvirtina naudotų skatinimo priemonių - dalies įmokų už naują kompiuterinę įrangą bei interneto ryšį grąžinimą gyventojams - veiksmingumą.

Vyriausybės ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių pagal mobiliojo ryšio plėtrą - vienam gyventojui šalyje vidutiniškai tenka po 1,4 abonento. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva pagal pasirengimą naudoti informacines ryšių technologijas tarp 122 valstybių pakilo iš 44 į 39 vietą.

Valstybė nepajėgi finansuoti mokslo

Toliau tęsdamas kalbą apie pinigus, G.Kirkilas pabrėžė, kad Vyriausybės programa yra socialiai orientuota. “Vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais sudarė 1500 litų ir, palyginus su 2005 m., padidėjo 18 proc. Minimalus darbo užmokestis buvo padidintas daugiau kaip 9 proc. ir pasiekė 600 litų. Neapmokestinamas mėnesinis pajamų dydis padidintas nuo 290 iki 320 litų. Praėjusių metų gruodį, vidutinė senatvės amžiaus sulaukusiųjų pensija buvo 546 litai. Kaip ir buvo numatyta, pašalinome našlių pensijų sistemos netolygumus ir nuo 2007 m. buvo patvirtintas vienodas socialinio draudimo našlių pensijų bazinis dydis 70 litų”, - vardijo skaičius premjeras.

Pasak jo, pernai nacionalinio biudžeto asignavimai buvo padidinti “visoms socialiai jautrioms sritims”, - socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui.

Išgirdęs parlamentaro Egidijaus Klumbio kritiką, kad Lietuvoje mokslų daktaras ir toliau uždirba tik 800 litų, o mokslo įstaigos, įsigijusios naujų technologijų įrangą už Europos Sąjungos lėšas, negali normaliai dirbti, nes Vyriausybė neskiria finansavimo regentams įsigyti, Ministras Pirmininkas apgailestavo, kad kol kas mokslas nesulaukia privataus kapitalo paramos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų