„Šios pareigos reikalauja ne tik specialių žinių, kaip turi būti sprendžiami atskiri su akademine etika susiję klausimai, bet ir gebėjimas aiškiai matyti, kas ir kaip artimiausius penkerius metus ar daugiau turi būti daroma, stiprinant valstybės, kurioje laikomasi aukštų akademinės etikos standartų, perspektyvas. Būtent kompetencija, kurią atskleidė šie du kandidatai, yra svarbiausias veiksnys, nulėmęs jų atrinkimą“, – pranešime cituojama komisijos pirmininkė Edita Sužiedėlienė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas taip pat siekė eiti Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Adas Jakubauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Marina Valentukevičienė ir Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius Arūnas Emeljanovas.

Lietuvos mokslo taryba kitą pirmadienį turėtų apsispręsti, kurį pretendentą – G. Bužinską ar N. Čepulį – teikti svarstyti Seimui.

Per posėdį kandidatai tarybai pristatys savo darbo vizijas eiti akademinės etikos ir kontrolieriaus pareigas, atsakys į klausimus.

Konkursas į šias pareigas pakartotinai paskelbtas gegužės pabaigoje, kai atrankos komisija nerado nė vieno tinkamo kandidato, kurį galėtų rekomenduoti eiti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas.

Tuomet be kitų kandidatų atrankos komisija svarstė ir buvusios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės kandidatūrą.

Akademinės etikos kontrolieriaus atrankos komisija siūlo ne daugiau nei tris pretendentus į šias pareigas Lietuvos mokslo tarybai, ši išrenka laimėtoją. Kontrolierių į pareigas skiria Seimas.

Buvęs akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas pareigų neteko kovo 15 dieną. Seimas pareiškė jam nepasitikėjimą, kai šis viešai pasiūlė premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus.