Parduotuvėje prezidentė surinko krepšelį būtiniausių maisto prekių ir jį perdavė „Maisto banko“ savanoriams. Šiame krepšelyje, pasak prezidentės, be kitų produktų, yra kruopos, makaronai, pupelės, žuvis bei šiek tiek saldumynų.

„Kalbame apie fenomeną, kuriam yra jau daug metų, ir „Maisto bankas“ iš labai atsargių iniciatyvų tapo didžiule, viena didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Matome, kiek žmonių pasitiki „Maisto banku“, reputacija per tiek metų buvo išsaugota, vis didesnės apimtys tiek finansinės, tiek veiklos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji sakė besidžiaugianti, kad gali remti „Maisto banko“ iniciatyvą savo pavyzdžiu bei kvietė tai padaryti ir kitus Lietuvos gyventojus: ne tik aukojant maistą, bet ir tampant savanoriais.

„Kiekvienas galime prisidėti prie to, kad būtume neabejingais tiek, kam kažko reikia“, – pabrėžė ji.

Maisto aukojimo akcija spalio 19–20 dienomis vyks šimte Lietuvos miestų ir miestelių.

„Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo. „Maisto banko“ akcijoje pirmąkart sudalyvaus Kudirkos Naumiestis, Žagarė, Varniai, Troškūnai, Ariogala, Žemaičių Kalvarija ir kiti mažesni šalies miesteliai“, – sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Labdaringos maisto produktų aukojimo nepasiturintiems akcijos pavasarį ir rudenį paprastai rengiamos maždaug 70 miestų.

„Maisto banko“ akcija remiasi vietos bendruomenėse veikiančiomis socialinėmis organizacijomis, padedančiomis surinkti maistą ir jį išdalyti savo globojamiems žmonėms.

Skurdo rodikliai Lietuvoje nėra patenkinami

Prezidentė D. Grybauskaitė teigia, kad skurdo rodikliai Lietuvoje nėra patenkinami, vieni blogesnių Europoje, tam priskirdama ir valstybės atsakomybę. Pasak prezidentės, nors Lietuva nėra vienintelė šalis Europoje, kovojanti su skurdu, valstybė turi imtis konkrečių veiksmų skurdui mažinti.

„Mūsų šaliai tai nėra geras rodiklis, tai vienas blogesnių Europoje. Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybės. Per pensijų indeksavimą, atlyginimų didinimą tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės. Bet visiškai tai išgyvendinti yra labai sunku, kaip ir daugelyje valstybių (...), todėl nevyriausybininkų pastangos kartu su valstybės pastangomis yra būtinos“, - teigė šalies vadovė.

ELTA primena, kad naujausi duomenys rodo, jog skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.

Kaip remdamasis Statistikos departamento duomenimis skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Žymiai išaugo ir vieno suaugusiojo, auginančio vaikus, bei daugiavaikių šeimų skurdas. Pastarųjų skurdo rizikos lygis padidėjo net 12 procentinių punktų. Taip pat pastebimas ir asmenų, kurie gyvena vieni, skurdo rizikos lygio augimas. Pastaraisiais metais jis padidėjo 5 procentiniais punktais.

2018 m. Lietuvos statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti absoliutaus skurdo rodiklius. Apskaičiuota absoliutaus skurdo riba 2017 m. - 238 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 eurų - šeimai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių - 53 proc., tarp senatvės pensininkų - 16,2 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 6,5 proc., kituose miestuose - 15,3 proc.), kaime - 21,7 proc.

2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Naujausi duomenys rodo, kad 2017 m. senatvės pensininkų skurdas siekė 36,7 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 6 procentiniais punktais.