Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų apsispręsti, ar vetuoti Seimo priimtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, pagal kurį dvigubą pilietybę galės turėti lietuviai, gyvenantys ES ir NATO šalyse.

Išklausė ekspertus

Vakar valstybės vadovė su grupe konstitucinės teisės specialistų konsultavosi, kaip pasielgti su lapkričio pradžioje parlamentarų patvirtintu naujuoju Pilietybės įstatymu.

"Iš pasitarime dalyvavusių ekspertų neatsirado labai daug tų, kurie būtų parėmę priimtą įstatymą, – po daugiau kaip valandą trukusio susitikimo sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. – Bet apie pačią problemą kalbėta labai daug ir išsamiai. Užsiminta apie visus šios problemos aspektus – pavyzdžiui, kokie būtų padariniai, suteikus dvigubiems piliečiams teisę balsuoti, kaip tai nulemtų restitucijos klausimus."

Be to, pasak L.Balsio, pripažįstant, kad emigracijos iš Lietuvos mastas yra didelis, keltas toks klausimas – "ar nesuteikiant dvigubos pilietybės galimybės nebus sudeginti tiltai su tais šimtais tūkstančių, kurie išvažiuoja iš šalies, tačiau norėtų išlaikyti ryšius su Tėvyne".

"Prezidentė sprendimą priims apsvarsčiusi visas išgirstas nuomones", – teigė atstovas spaudai.

Pasirašyti arba vetuoti Seimo priimtą Pilietybės įstatymą D.Grybauskaitė turėtų šiandien.

Kliūva dvi nuostatos

Žurnalistams po pasitarimo kalbėję du konstitucinės teisės ekspertai neparėmė Pilietybės įstatyme esančios nuostatos dėl dvigubos pilietybės ES ir NATO šalyse gyvenantiems išeiviams iš Lietuvos.

"Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad šis įstatymas yra gerokai kokybiškesnis nei anksčiau parengti projektai ar siūlymai jį keisti. Išskyrus dvi nuostatas – dėl ES ir NATO šalių piliečių teisės turėti dvigubą pilietybę bei dėl Prezidentei suteikiamos teisės išimtine tvarka suteikti Lietuvos pilietybę asmenims, iš kurių tik tikimasi ypatingų nuopelnų valstybei", – tvirtino daktaras Vaidotas Vaičaitis.

"Prezidentė nuspręs, ką reikėtų daryti su šiomis įstatymo nuostatomis. Nemanau, kad visą įstatymą reikėtų atmesti, nes jis yra pakankamai logiškas. Tačiau šias dvi minėtas nuostatas būtų galima taisyti. Ekspertai susitikime minėjo, kad jas galbūt vertėtų išvis išbraukti iš įstatymo", – teigė V.Vaičaitis.

Paklaustas, kaip jis pasielgtų vietoj Prezidentės, V.Vaičaitis atsakė: "Aš pasirašyčiau be tų dviejų nuostatų."

Siūlo rengti referendumą

Profesorius Justinas Žilinskas kalbėjo, kad priimtame įstatyme pernelyg plačiai traktuojama dvigubos pilietybės suteikimo galimybė. To esą neleidžia Konstitucija, o jos straipsnis apie pilietybę gali būti keičiamas tik visuotiniu referendumu.

"1992 m. referendumu priėmėme Konstituciją. Tad tai buvo ne ekspertų, ne politikų ar politinių partijų sprendimas, bet visos tautos balsu priimtas kompromisinis sprendimas. Konstitucija smarkiai apriboja dvigubos pilietybės galimybę. O priimtasis įstatymas pernelyg laisvai traktuoja tą institutą", – sakė jis.

Todėl J.Žilinskas pasiūlė galvoti apie referendumą, kad būtų galima pakeisti Konstitucijos normą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. "Konstitucija tiesiog nepalieka kito kelio – mano tokia nuomonė. Ta forma dėl ES ir NATO valstybių yra pernelyg nekonkreti", – teigė profesorius.

Ir jis, ir daktaras V.Vaičaitis sakė, kad reikėtų dar ieškoti ir diskutuoti, kokią formuluotę būtų galima pasiūlyti tautos referendumui. "Sutinku, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją būtų galima išplėsti dvigubos pilietybės institutą. Tačiau jeigu reikia keisti tą straipsnį, tai kaip? Štai kur klausimas", – kalbėjo V.Vaičaitis.