Taip ji kalbėjo NATO šalims svarstant modelį, pagal kurį būtų įsipareigota vien tik gynybos finansavimą didinti iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.

„Mūsų supratimu, 5 proc. turėtų būti karinės išlaidos, tai yra skirtos pirmiausia ginkluotei“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Tas 3,5 ir 1,5 proc. atskyrimas nėra tai, ko mes norėtume, bet kaip kompromisas jis galėtų galioti“, – pridūrė ji.

BNS jau rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) spaudžia sąjungininkes įsipareigoti dėl 5 proc. BVP gynybai.

Jos yra pasiekiamos, jei tik raketos bus ten nutaikytos.

A. Skaisgirytė sakė, kad pasiekti tokį rodiklį griežtai gynybos reikmėms gali būti sunku didžiosioms šalims, be to, anot patarėjos, kai kurios iš jų mažiau jaučia karo su Rusija grėsmę.

Visgi pareigūnė pabrėžė, kad Rusija yra pajėgi smogti taikiniams bet kur Europoje.

„Rusijos ginkluotė dabar yra modernizuojama ir padaroma labai efektyvi. Sakykime, paleista raketa, ar ji būtų paleista į Baltijos jūros regioną, ar, sakykime, jau į visiškai Vakarų Europą, pavyzdžiui, Iberijos pusiasalį, tai yra tik kelių minučių skirtumas“, – sakė A. Skaisgirytė.

„Nėra taip, kad tos šalys Iberijos pusiasalyje nebūtų pasiekiamos. Jos yra pasiekiamos, jei tik raketos bus ten nutaikytos“, – pridūrė ji.

Naujus įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo NATO šalys turėtų priimti per vėliau birželį Hagoje vyksiantį viršūnių susitikimą.