Pasak protestą organizuojančios gyvenvietės bendruomenės „Medeina“ atstovų, pakeitimai kelia pavojų tiek Pagirių, tiek visoje šalyje esančioms vandenvietėms.

Pernai gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaip nepagrįstą panaikino Lietuvos geologijos tarnybos įsakymą, kuriuo 2019 metais Pagirių vandenvietės požeminio vandens ištekliai sumažinti beveik 20 tūkst. kubinių metrų.

Vis dėlto, pasak Pagirių bendruomenės narių, šį teismo sprendimą Aplinkos ministerija bando apeiti poįstatyminiu aktu – gegužės pradžioje ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtinta nauja vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo redakcija.

„Remiantis šiuo įsakymu (...) „Vilniaus vandenys“ antrą kartą nurodo mažinti Vilniaus miesto Pagirių vandenvietę. Bendruomenė mano, kad Aplinkos ministerija negerbia (...) teisės viršenybės ir remdamasi poįstatyminiais aktais (...) kuria priemones, kuriomis vadovaujantis teisėtai bus galima naikinti bet kurią Lietuvos vandenvietę“, – teigiama bendruomenės rašte žiniasklaidai.

Be kita ko, Pagirių gyventojai sako, kad Aplinkos ministerijos parengtomis ir Seime svarstomomis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisomis siūloma vandenviečių apsaugos zonose neberiboti cheminę taršą galinčios sukelti veiklos, taip pat leisti jose bet kokią pramoninę veiklą.  

„Pagirių bendruomenė mano, kad minėtas įstatymo pakeitimas galėjo atsirasti po aplinkos ministro susitikimų su verslo atstovais ir jų lobistu. Minėti įstatymo pakeitimai ypač stipriai ginami Lietuvos pramoninkų konfederacijos“, – nurodo bendruomenė.

Jos teigimu, ministerijos veiksmai gali sukurti teisinį precedentą, kuris ateityje be priežasties arba reikalaujant verslo atstovams leistų sumažinti bet kurią šalies vandenvietę, o jų teritorijose galėtų kurtis pavojingas chemines medžiagas naudojančios įmonės.

Be to, pasak bendruomenės, sunaikinus Pagirių vandenvietę būtų sunaikintas geriamojo vandens šaltinis, reikalingas įvykus avarijai apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje.

Pagirių bendruomenė anksčiau taip pat bandė stabdyti „Homanit Lietuvos“ gamyklos statybas, bet joms suteikus leidimą šio dokumento neginčijo.

Vokietijos įmonė „Homanit“, 2021 metų gruodį pradėjusi daugiau nei 215 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose statybą, kuri yra didžiausia investicija įmonės istorijoje, baigia statyti pagrindinį gamyklos bei sandėliavimo pastatą – čia ketinama sukurti 150 darbo vietų.

2025 metais įmonė preliminariai planuoja statyti tyrimų centrą bei administracinį pastatą – juos pastačius bendros investicijos siektų apie 225 mln. eurų.