„Simboliškai reikšminga, kad šiandien per gatvę nuo Baltarusijos ambasados, nuo Minsko režimo atstovybės Lietuvoje mes atidengiame, atidarome šią freską, piešinį, skirtą A. Bialiackio kovai už laisvę, jo, kaip asmens, visą savo gyvenimą pašventusio Baltarusijos demokratijai, laisvei, jo kovos įprasminimui“, – žurnalistams trečiadienį sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Meno kūriniui pasirinkta vieta – šalia Baltarusijos ambasados, tapusios A. Lukašenkos režimo represijų simboliu. A. Bialiackio portretas į ambasadą žvelgs nuo kitapus gatvės esančios Simono Daukanto progimnazijos fasado.

Pasak viceministro, ši iniciatyva yra dalis politinių, diplomatinių ir komunikacinių veiksmų programos, kuriais siekiama išlaisvinti politinius kalinius, taip pat „užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti savo pilietinę ir politinę veiklą taip, kaip visose demokratinėse, laisvuose visuomenėse vyksta“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Ir tai kartu žinia pasaulio visuomenėms, kad negalime sau leisti pamiršti tų 1425 ir kitų tūkstančių bei milijonų Baltarusijos žmonių, kurie pačiame Europos centre negali džiaugtis laisvės teikiamais privalumais“, – pažymėjo jis.

Ši idėja mane sužavėjo kai tik išgirdau. Kai buvo paklausta, ar galim pavaizduoti A. Bialiackio portretą kažkur netoli ambasados, priešais ambasadą. Aš labai užsidegiau ir pradėjau ieškot galimybių tą padaryti.

Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistų pasipriešinimą A. Lukašenkos režimui primenantį kūrinį sukūrė meno laboratorijai „Kiaurai sienas“ vadovaujanti dailininkė monumentalistė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė, o jį įgyvendino gatvės menininkų kolektyvas „Gyva grafika“.

„Ši idėja mane sužavėjo kai tik išgirdau. Kai buvo paklausta, ar galim pavaizduoti A. Bialiackio portretą kažkur netoli ambasados, priešais ambasadą. Aš labai užsidegiau ir pradėjau ieškot galimybių tą padaryti“, – sakė L. Šlipavičiūtė-Černiauskienė.

„Manau, kad svarbu ne tik paliesti politinį lygmenį, bet paliesti kiekvieną žmogų, praeivį užkalbinti, kad jis susimastytų ir tuo pačiu palaikyti tą Baltarusių bendruomenę kuri Lietuvoj gyvena“, – teigė neofreskos autorė.

Kūrinio atidengime dalyvavusi Alena Masliukova sakė, kad su A. Bialiackiu užaugo viename mieste, kartu mokėsi tame pačiame universitete, vėliau dirbo organizacijoje „Viasna“, tęsiančioje darbą užsienyje.

„Galbūt dėl to, kad keliame didelę grėsmę politiniam Lukašenkos režimui, jis tiesiog išveja žmones iš Baltarusijos. Mes čia atvykome Alesio prašymu. Galbūt mes irgi nebūtumėme palikę tėvynės. Norime, kad Baltarusija taptų demokratiška ir laisva, mes tęsime Alesiaus darbus“, – kalbėjo moteris.

Pasak jos, A. Bialiackis „paaukojo savo laisvę dėl visos tautos laisvės“.

„Šią freską būtų teisinga pirmiausia pamatyti mokykloje, kurioje mokėsi Alesis, ant universiteto, kuriame jis studijavo, sienų, galbūt ir ant Minsko miesto sienų. Esame labai dėkingi Lietuvai ir kiekvienam Lietuvos piliečiui už tai, kad jie padarė tą, ko negalėjo padaryti baltarusiai“, – pridūrė ji.

Projektą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, idėją palaikė A. Bialiackio įkurta organizacija „Viasna“. Kaip pranešė URM, leidimus kūrinio atsiradimui suteikė Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas.

„Viasna“ atstovas Siarhejus Sysas atkreipė dėmesį, kad freska bus atgręžta į Baltarusijos ambasadą. Jis taip pat dėkojo organizaciją priėmusiai Lietuvai, leidžiančiai „toliau kovoti už žmogaus teises ir daryti viską, kas įmanoma, šioje sudėtingoje situacijoje“.

„A. Bialiackis savo laisvės kaina sugebėjo likti Baltarusijoje, sugebėjo apsaugoti nuo represijų praktiškai visą kolektyvą, esantį įvairiose valstybėse, bet daugiausia – Vilniuje (...). Tegu Alesis žiūri, tegu visi žmonės mano, kad Nobelio premijos laureatas veikia ir tokiu būdu, čia, Vilniaus centre“, – kalbėjo S. Sysas.

Baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui kartu su Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“ šiemet skirta Nobelio taikos premija.