Todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė rekomendaciją apie asmens duomenų ir privatumo apsaugą šiuo klausimu, tolesnį duomenų tvarkymą bei duomenų subjektų apsaugą, nustatytą Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR).

„Duomenų apsaugos reglamentas nenustato atskirų taisyklių vaizdo stebėjimui, tačiau tai turi atitikti bendruosius šio reglamento reikalavimus. Parengtos rekomendacijos padės žmonėms rasti atsakymus, kaip tinkamai vykdyti vaizdo stebėjimą, išvengti perteklinio asmens duomenų kaupimo, galimų nesutarimų“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį, kad BDAR nėra taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pavyzdžiui, kai žmogus stebi tik jam priklausančią teritoriją ar patalpas, ir į jo įrenginių stebėjimo lauką nepatenka viešosios vietos – gatvė, parkas, stovėjimo aikštelės ir kt.

Tačiau jeigu vaizdo stebėjimą vykdant pastato išorėje aprėpiama ir vieša aplinka, vykdomam vaizdo stebėjimui yra taikomos BDAR nuostatos. Vaizdo stebėjimas viešoje vietoje turi būti paskutinė priemonė tikslui pasiekti, kai yra išnaudotos visos kitos saugumo priemonės, pavyzdžiui apšvietimo įrengimas.

Dažnai kyla klausimas, ar daugiabučių bendrijos gali vykdyti vaizdo stebėjimą bendrojo naudojimo patalpose, namo teritorijoje. Tam reikia daugiabučio namų patalpų savininkų daugumos sprendimo.

Duomenų valdytojas privalo informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Reikia aiškiai ir tinkamai pateikti informaciją, kad teritorija ar patalpos yra stebimos, taip pat reikia nurodyti valdytojo juridinio ar fizinio asmens duomenis, jų kontaktinę informaciją, asmens duomenų tvarkymo tikslą bei kt.

Primintina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, sustabdyta Asmens duomenų valdytojų valstybės registro veikla, todėl Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie duomenų tvarkymą pranešti ir registruotis nebereikia.