Aktyvisto Andriaus Tapino suburti renginio organizatoriai tikisi, kad į gyvą grandinę susikibs ir mitinge prie Vyriausybės dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijai „Paskutinis skambutis“ palaikymą paskelbė daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų.
„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė Laisvės TV įkūrėjas, žurnalistas A. Tapinas.
Organizatoriai ragina sustabdyti antradienį numatomą kitų metų valstybės biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą, skirti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams kelti.
Jie demonstracija žada išreikšti paramą streikuojantiems mokytojams. Vyriausybės duomenimis, penktadienį streikavo 1115 pedagogų – tai sudaro 2,5 proc. visų pedagogų.
Vyriausybė reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus ir teigia, kad kitų metų biudžetas ir darbo apmokestinimą mažinanti reforma leis padidinti pajamas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojams.
Premjeras perspėjo, kad biudžeto priėmimo sužlugdymas sukeltų chaosą.
Vidaus reikalų ministras mitingo išvakarėse paragino mitingo dalyvius laikytis rimties. Dėl mitingo nuo 13 iki 17 val. bus draudžiamas eismas Gedimino prospektu nuo Vilniaus gatvės iki Katedros.
Reikalaus ir pagarbos
Socialiniuose tinkluose būsimas mitingas sukėlė audringas reakcijas. Savo mintis išdėstė ir žinomi žmonės.
Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis „ Facebook“ rašė, kad mitingo dalyviai reikalaus pagarbos ir pinigų. „Pagarbos iš valdžios? Ar vis tik iš mokinių ir tėvų? Nes čia, mano subjektyvia nuomone, yra didžiausios problemos. Dėl pinigų – Lietuva švietimo finansavimui skiria 5,2 proc. BVP, puse procentinio punkto daugiau nei ES vidurkis ir visu procentiniu punktu daugiau nei Vokietija. Problema yra ne pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas (pustuščių klasių, auditorijų, perteklinių institucjų valdymas, administravimas, tvarkymas, šildymas ir t.t.)“, – rašė ekonomistas.
Žurnalistė Rita Miliūtė pritarė žinomam ekonomistui. „Esu ir eisiu kaip tik už tai, kad mokytojai nebijotų pasakyti ministerijai – „Žiūrėkit, ponai, šitas Jūsų nurodymas yra kvailas, šitas perteklinis. Šitas pirkimas baisiai primena korupcinį. O pinigus išties kitaip reiktų paskirstyti“. Kažkaip tikiu, kad tie, kurie nebijo ministerijos ir jos formuotojų, nebijo ir supermamytėms su supertėveliais pasakyti, kad jų brangenybė telefoną per pamoką išsijungtų. Ir kitaip gebėtų tinkamai mokykloj elgtis“, – aiškino R. Miliūtė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas spėjo, kad per protestą kažkas reikalaus padidinti mokesčius, apmokestinti butus, automobilius ir pan.
„Esą, jei tik būtų didesni mokesčiai, žmonės gyventų geriau. Kur jau ne. Atimi iš žmonių dar daugiau pinigų ir jie pradeda gyventi geriau? Priminsiu, kad 2018 biudžete Lietuvos mokesčių mokėtojai sunešė bent 600 mln. eurų daugiau. 600 mln. padalinkite 30 tūkst. mokytojų ir kiekvienam išeis po 20 tūkst. kasmet arba po 1600 per mėnesį. Sakysite, kad „neprotinga taip dalinti?“ Pritariu. Bet lygiai taip pat neprotinga reikalauti dar padidinti mokesčius. Valdžia turi išmokti gyventi su tiek pinigų, kiek yra, o ne kaišioti ranką į mokesčių mokėtojo kišenę. O viešajame sektoriuje jau yra kito tipo problemos „nei trūksta pinigų“. Pinigų trūko gal kokiais 1998, bet ne 2018-ais. Dabar trūksta proto, kaip tuos pinigus tinkamai panaudoti. Pasikartosiu, jei pinigus leisime pustuščių mokyklų šildymui, tai net ir padidinus finansavimą, naudą gaus ne mokiniai, o šilumos tiekėjai“, – socialiniame tinkle savo mintimis sekmadienį apie vidurdienį dalijosi Ž. Šilėnas.
Naujausi komentarai