Daug kalbėjome apie tai, kad mokiniai lengvai susidoroja su technologijomis, o mokytojams kyla sunkumų, po diskusijos „Koks turėtų būti šiandienos mokytojas“ pastebi MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto direktorė Valdonė Indrašienė. „Bet mokytojai į tą pasaulį buvo integruoti, o vaikai jame gimė. Taigi viena iš aptartų problemų – edukacinių technologijų kompetencija, kurią turi turėti šiuolaikinis mokytojas. Deja, mokytojai ne visada ją turi“, – sako profesorė.

Jos teigimu, nors dauguma mokytojų nori tobulėti ir tai daro, yra ir „užstrigusių“. „Kalbėjome, kad tais atvejais, kai yra tokių, kurie nenori tobulėti arba net negali tobulėti, galėtų būti priimti kokie nors sisteminiai potvarkiai, sisteminės priemonės, nes tokiems mokytojams nederėtų dirbti“, – svarsto V. Indrašienė.

– Dabar pilnas internetas abiturientų skundų dėl sunkių egzaminų. Kodėl mokiniai taip skundžiasi? Nejau mokytojai neaiškino, kad per egzaminus lengva nebus?

– Egzaminas visada sunkus dalykas. Turbūt neatsitiktinai suaugę žmonės dar ilgai juos sapnuoja. Visada, kai susiduriame su problema, ji atrodo didelė ir rimta. O to, kad mokytojai neišaiškina, tikrai negali būti, nes mokinių tikslas – pasirengti egzaminui.  Nematau jokios pedagogų kaltės. 

– Pirminis mokytojo vaidmuo buvo išmokyti vaikus skaityti ir rašyti. O koks jis dabar?

– Dabar mokytojo vaidmuo – padėti pasirengti gyvenimui ir ugdyti žmogų, gebantį prisitaikyti nuolat besikeičiančiame gyvenime, gebantį išgyventi, dirbti naujoje erdvėje. Mokytojo vaidmuo kur kas didesnis, nes ir pati visuomenė kitokia, negu buvo anksčiau.

– Ar mokytojas spėja keistis kartu su visuomene?

– Besikeičiančiame pasaulyje mums visiems labai sunku keistis. Šiandien taip pat buvo labai daug kalbama, kad mokiniai labai lengvai susidoroja su technologijomis, o mokytojams neretai kyla sunkumų, nes jie į tą pasaulį buvo integruoti, o vaikai jame gimė. Taigi viena iš šiandien aptartų problemų – būtent edukacinių technologijų kompetencija, kurią turi turėti šiuolaikinis mokytojas. Deja, mokytojai ne visada ją turi.

– Ar daug mokytojų yra užstrigę tame laikotarpyje, kai buvo svarbu išmokyti tik skaityti ir rašyti?

– Manyčiau, kad ne. Man su mokytojais tenka susidurti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, per projektus. Mokytojai mokosi, nori mokytis ir aktyviai dalyvauja. Žinoma, yra ir tokių, kurie užstrigę.

– Ar mokytojas mokiniams turėtų būti „savas“?

– Taip, turėtų būti savas, bet ne tiek, kad būtų negerbiamas. Reikia išlaikyti tam tikrą atstumą. Bet mokiniai turi pažinti mokytoją, o mokytojas – mokinius ir būti jiems kolega, vyresniuoju patarėju.

– Ar mokytojai nori būti autoritetai ir patys mokytis nuolat?

– Manau, kiekvienas mokytojas nori būti autoritetas, dėl to jis ir yra mokytojas. Kadangi ne visada ir ne visiems tai pavyksta, yra ir tokių, kurie panaudoja ne visada geras priemones ir būdus norėdami tą autoritetą įgyti arba išlaikyti. Bet tikrai didžioji dauguma mūsų mokytojų yra tie, kurie nori ir nuolat tobulėja.

– O ką daryti su tais, kurie nenori tobulėti?

– Šiandien buvo apie tai diskutuota, kalbėjome, kad tais atvejais, kai yra tokių, kurie nenori tobulėti arba net negali tobulėti, galėtų būti priimti kokie nors sisteminiai potvarkiai, sisteminės priemonės, nes tokiems mokytojams nederėtų dirbti.

– LRT „Facebook“ paskyroje mūsų klausytoja rašo, kad mokyklą baigė prieš 30 metų, bet ir dabar pasikalba su savo klasės auklėtoja ir lietuvių kalbos mokytoja, kuri puikiai dirbo savo darbą. Ko gero, pavyzdinis mokinio ir mokytojos bendravimo atvejis?

– Tikrai taip. Turbūt kiekvienas turėjo mokytoją, kuris paliko didelį įspūdį, su kuriuo mielai bendradarbiaujame, bendraujame. Bet dar norėčiau pridurti, kad mokyti gyvenimo, tai nereiškia mokyti gyvenimo tiesų. Paruošti gyvenimui  reiškia išmokyti naudoti žinias.

– Paskambinęs klausytojas pastebi, kad nereikia vaikų lepinti, jie turi patirti ir streso, jiems reikia išbandymų.

– Visada motyvuoja situacija, kai turi padaryti kažką sudėtingesnio. Egzaminas irgi turėtų būti šiek sunkesnis nei įprasta veikla. Nes, jei viskas labai sekasi, krinta ir mažėja motyvacija.

– Klausytojai taip pat pabrėžia, kad motyvaciją slopina reikalavimas iškalti medžiagą.

– Turiu pritarti. Iš tikrųjų mes dar tik pradėjome garsiai kalbėti ir ugdyti mokėjimą mokytis kompetencijos. Ugdyti kompetenciją gana sudėtinga, bet daugelis tyrimų rodo, kad kompetencija jau yra ugdoma, duodami įrankiai, nors tai vyksta labai palengva. Patiems mokytojams labai sunku persiversti per save, įgyti naujų gebėjimų ir įgyti gebėjimą mokyti mokytis.