Tai – kelios iš prognozių, kurias prasidedant metams parengė naujienų agentūra BNS.

1. Seimo dėlionė.

Per Seimo rinkimus pozicijas pagerins konservatoriai, socialdemokratai ir „darbiečiai“, o „valstiečių“ frakcija susitrauks.

Konservatoriai tikisi, kad papildomų balsų pritrauks Ingrida Šimonytė, į komandą bus kviečiamas Rokas Masiulis, o kampanijos metu daugiausia jie kalbės apie valstybės stiprinimą. Oponentai kritikuos partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos privačių mokyklų verslą ir primins krizės patirtį prieš dešimtmetį. Net ir gavus daugiausia mandatų, konservatorių lauktų iššūkis suburti koaliciją – vien liberalų daugumai nepakaks.

Socialdemokratai atsiims dalį „valstiečių“ balsų, jų pažadai mažinti nelygybę įtikins nemažai žmonių regionuose bei mažesniuose miestuose, tačiau pergalei socdemams reikia proveržio didmiesčiuose, ypač Vilniuje – čia stebėsime bandymus pritraukti populiarių veidų iš šalies. Prezidento Gitano Nausėdos palankumą jaučiančiam Gintautui Paluckui oponentai primins jo teistumą, o tarp potencialių socialdemokratų lyderių bus minimi Rasa Budbergytė ir Vytenis Andriukaitis.

Darbo partija su Viktoru Uspaskichu mėgins pasikinkyti reitingų augimo bangą ir pasinaudoti „valstiečių“ nuosmukiu bei „tvarkiečių“ byrėjimu. Valdantieji „valstiečiai“ reitingų smukimą bandys sustabdyti prisiimdami nuopelnus dėl augančių gyventojų pajamų, o rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje dėmesio centre gali atsidurti jų parengtas dosnus kitų metų biudžeto projektas.

Jei Seimas atmes prezidento veto dėl rinkimų slenksčio mažinimo, naujasis parlamentas frakcijų gausa gali būti margas kaip niekada iki šiol.

Dar didesnę įtampą ir abipusių kaltinimų laviną rinkimų išvakarėse gali pakurstyti Astravo atominės elektrinės paleidimas.

2. Aukštoji diplomatija.

Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį kartu su lietuviais kovo 11-ąją Vilniuje švęs devyni užsienio reikalų ministrai iš NATO rytiniame pakraštyje esančių šalių, vadinamojo Bukarešto devintuko.

Liepą lietuviai rengs Ukrainos reformų konferenciją, joje apsilankys ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Vasarą Lietuva gali sulaukti ir Izraelio bei Prancūzijos prezidentų – Reuvenas Rivlinas pakviestas į žydų išminčiaus Gaono 300 metų gimimo sukaktį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) rugpjūtį gali aplankyti Lietuvoje dislokuojamą prancūzų karių kuopą.

Baltųjų rūmų duris Lietuvos prezidentui arba premjerui gali atverti susitarimas su JAV dėl 5G tinklų saugumo, jis faktiškai apribotų kinų „Huawei“ veiklos galimybes, rudeniop Lietuva taip pat gali pasirašyti kelių šimtų milijonų eurų vertės sutartį su JAV dėl karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimo.

Prezidentas paskirs naujus ambasadorius JAV, Rusijoje, Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungoje. G. Nausėdos diplomatinius gebėjimus parodys derybos dėl Lietuvos dalies 2021–2027 metų ES biudžete bei įsitraukimas į aštrius debatus dėl ES reformų ir santykių su Britanija po jos pasitraukimo iš ES.

3. Nauji vadai.

Seimas turėtų patvirtinti pirmąją Lietuvos istorijoje Aukščiausiojo Teismo pirmininkę moterį, nors svarstant prezidento pateiktą Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą gali nuskambėti kritiškų balsų, kad teismų korupcijos skandalo fone vertėjo paieškoti žmogaus iš šalies.

Prezidentas turės apsispręsti, ką teikti Konstitucinio Teismo pirmininku po šešerių Dainiaus Žalimo vadovavimo metų, taip pat, ar siūlyti dar vieną kadenciją Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui ir valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui. Visais trim atvejais reikės parlamento pritarimo. Iki šiol dviejų kadencijų iš eilės nėra dirbęs nė vienas žvalgybos vadovas ir valstybės kontrolierius.

4. Rezonansinės bylos.

Pirmojoje metų pusėje prokuratūra teismui turėtų perduoti teisėjų kyšininkavimo bylą, o metų antroje pusėje Vilniaus apygardos teismas gali paskelbti nuosprendį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja LRT finansavimo tvarka, kai transliuotojo biudžetas automatiškai apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų. Šioje byloje tiriami ir kiti specialieji įstatymai, numatantys išankstinį atskirų fondų ar programų kelių priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto srityse finansavimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas imsis Medininkų byloje iki gyvos galvos nuteisto buvusio „omonininko“ Konstantino Michailovo bylos.

5. Kultūra ir sportas.

Kauno miesto valdžia su nerimu stebės, ar turkams pavyks iki metų pabaigos baigti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją. Vilnius stadiono koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis industries“ planuoja pasirašyti vasarį.

Birželį lietuvių dėmesį sukaustys krepšinio olimpinės atrankos turnyras Kaune, o liepą ir rugpjūtį – Tokijo olimpinės žaidynės, kur, be krepšininkų, akyliausiai seksime penkiakovininkus Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę ir Justiną Kinderį, plaukiką Daną Rapšį, disko metiką Andrių Gudžių, irkluotojus Mindaugą Griškonį ir Saulių Ritterį. Po olimpiados iš Krepšinio federacijos prezidento pareigų pasitrauks Arvydas Sabonis.

Kultūros mėgėjų keliai dažnai ves į Lietuvos kultūros sostinę Trakus, ypatingą dėmesį skirsiančius tautinėms mažumoms.

Dirbančiųjų laukia penki ilgieji savaitgaliai, kai poilsiauti bus galima tris dienas ir ilgiau. Velykų šventėmis dirbti nereikės balandžio 11–13 dienomis, dėl Tarptautinės darbo dienos į darbą nereikės eiti gegužės 1–3 dienomis. Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liepos 6-oji, bus pirmadienis. Įrašius Vėlines į šventinių dienų sąrašą, trys laisvadieniai numatomi ir lapkričio pradžioje – nuo spalio 31-osios iki lapkričio 2-osios. 2020 metais Kūčias ir Kalėdas bus galima švęsti keturias dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, gruodžio 24–27 dienomis.