Generalinė prokuratūra patikino į Lietuvą atvykusius europarlamentarus, kad tyrimas dėl tariamų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų buvo išsamus.

Trečiadienį trijų dienų vizitą Lietuvoje pradėjo grupė Europos Parlamento (EP) narių delegacija, kuri aiškinasi pranešimus apie tai, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti.

Pirmasis delegacijos susitikimas įvyko su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu.

Po pusantros valandos trukusio pokalbio europarlamentarai nenorėjo daryti jokių išsamesnių pareiškimų apie neva Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą. Esą vizitas susitikimai ir medžiagos surinkimas tik pradėtas, todėl kol kas nėra ką pasakyti. Savo komentarus EP delegacijos nariai žada pateikti penktadienį, baigiantis vizitui.

D.Raulušaitis po susitikimo žurnalistams sakė, kad europarlamentarai jam pristatė savo atliekamą tyrimą ir rengiamą pranešimą apie tariamus kalinimus Europos Sąjungos valstybėse. Jie taip pat  domėjosi, kaip vyko šių įtarimų tyrimas Lietuvoje.

„Priekaištų ar pastabų dėl atlikto tyrimo jie neturėjo. Bet nelabai ir gali turėti, kol nepamatė tyrimo medžiagos“, - teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

D.Raulušaitis patikino EP narius, kad Lietuvos teisėsauga atliko „išsamų, objektyvų ir visapusišką tyrimą, kurio metu nebuvo gauta jokių patikimų duomenų dėl galimo neteisėto įkalinimo Lietuvoje“.

Žurnalistų paklaustas, ar tyrimas gali būti kokiu nors pagrindu atnaujintas, prokuroras atsakė teigiamai: „Gali būti bet kuris tyrimas atnaujintas, jeigu būtų naujos pagrįstos informacijos, susijusios su įtarimais dėl tyrimo objekto“.

Bet EP nariai, anot D.Raulušaičio, tokios informacijos nepateikė.

Europarlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narių apsilankymo Lietuvoje programoje be susitikimo su Generalinės prokuratūros pareigūnais dar numatomas pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, Civilinės aviacijos administracijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovais, Seimo nariais.

EP nariai taip pat vyks į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuuose, netoli Vilniaus, kur, anot kai kurių užsienio žiniasklaidos pranešimų, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras. VSD žada delegaciją palydėti į jam priklausančias patalpas, tačiau žurnalistai ten nebus įleidžiami.

Kovo pabaigoje šis EP komitetas surengė klausymus dėl Europos Sąjungos valstybių narių dalyvavimo CŽV slaptoje kalinimo programoje, kuri buvo pradėta vykdyti po 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Balandžio mėnesį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų.

Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai kurios ES šalys nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.