Prokurorų profesinė sąjunga teigia, kad prokuratūros reforma yra nepagrįsta ir vyksta nenuosekliai, todėl ragina dėl jos dar padiskutuoti. Generalinis prokuroras Darius Valys savo ruožtu sako, kad suplanuota reforma leis užtikrinti kokybiškesnius ikiteisminius tyrimus.

"Reforma, kaip generalinis prokuroras sakė, yra neišvengiama. Mes pritariame, kad jinai yra neišvengiama. Tik reforma turi būti daroma paskaičiavus, įsitikinus, apmąsčius, pasiginčijus, kad visi pritartų ir nustatytų, kad tai vienintelis galimas kelias pasiekit kažkokį rezultatą, nuo ko bus paprastam žmogui geriau", - žurnalistams trečiadienį sakė profsąjungos pirmininkas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys.

Jo teigimu, profsąjungai, vienijančiai beveik 200 prokurorų, kyla klausimų dėl reformos naudos "paprastam žmogui".

"Kokia nauda bus paprastam žmogui nuo tos reformos? Turėtų būti pagrįsta, kodėl vyks ikiteisminis tyrimas greičiau, nes, kiek girdėjome, ir gerbiami teisėjai atliepė, pirminis dalykas Baudžiamojo proceso kodekse yra skundimo tvarka (...). Jeigu būtų kiekvieno prokuroro veiksmus ar sprendimus galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris priimtų galutinį ir neskundžiamą sprendimą, ikiteisminio tyrimo terminai iš tikrųjų pasikeistų ir nebūtų galimybės teigti, kad jis vilkinamas", - Generalinėje prokuratūroje vykusios konferencijos metu dėstė J.Rėksnys.

D.Valys konferencijoje kartojo, kad reforma pagerins ikiteisminius tyrimus.

"Judame kuo greitesnių, kvalifikuotesnių ikiteisminių tyrimų link. Be abejo, žmogus tuo yra suinteresuotas ir šią kokybišką paslaugą gaus, ko jis negauna šiandien, deja", - žurnalistams sakė generalinis prokuroras.

Jo aiškinimu, į nepasitenkinimą reiškiančią profsąjungą susibūrę prokurorai, garsiai abejojantys reformos nauda žmogui, pirmiausia nerimauja dėl savo darbo sąlygų.

"Iš 27 profesinę sąjungą steigusių prokurorų buvo 22 vadovai. Iš tiesų vadovų grandžiai prokuratūroje gal ir yra dėl ko nerimauti. Mes vis garsiau kalbame apie rotaciją. Buvo Prokuratūros įstatymas, nenumatantis vyriausiojo prokuroro pavaduotojų jokio judėjimo, jokių kadencijų ribojimo. Buvo tiesiog amžinos pareigos. Visam tam ateina galas. Taigi galbūt tai kelia nerimą vadovams. Taip pat galbūt kai kurie sprendimai šiek tiek pasunkina jų darbą, turiu omeny pavaduotojų etatų naikinimą. Kaip jūs manote, ar reikalingi šešių prokurorų kolektyvui du vadovai?", - žurnalistams dėstė D.Valys.

Jis tikino esąs suinteresuotas, kad per reformą prokurorai nebūtų atleidžiami.

"Yra interesas kiekvieno prokuroro darbo vietą išsaugoti, apie atleidimus tikrai nėra kalbos ir nežinau, iš kur tos kalbos atsiranda", - sakė D.Valys.

Į konferencijoje išsakytas abejones dėl prokurorų nepriklausomumo D.Valys atsakė, kad tai pirmiausia lemia prokuroro asmeninės savybės. Klausimą dėl politikų įtakos prokurorams konferencijoje kėlė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytautas Nekrošius, buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas.

"Aš prokuroro nepriklausomumą siečiau pirmiausia su paties noru būti nepriklausomu. Patikėkite, nuo asmeninių savybių labai daug priklauso, kuriam prokurorui išdrįstama daryti įtaką, jam paskambinti, kažko paprašyti, o kuris, išdirbęs visą gyvenimą prokuratūroje tokių pasiūlymų, užuominų net nesulaukia", - teigė D.Valys.

Į A.Sakalo pastabą, kad už nepriklausomybę atsakingi patys prokurorai - esą jų reikalas yra nepasiduoti spaudimui ir kviečiamiems atsisakyti susitikimų su politikais, generalinis prokuroras neatsakė.

"Užduodate politinį klausimą, į kurį tikrai negaliu atsakyti, Prokuratūros įstatymas man to neleidžia", - klausiamas, ar prokurorai realiai gali atsispirti spaudimui, sakė D.Valys.