„Pripažinsiu, kad tam tikri teismų sprendimai, kuriuose fizinis smurtas prieš nepilnamečius traktuojamas kaip tėvų teisė tokiu būdu auklėti savo vaikus, prokurorams kelia klausimų“, – antradienį Seime kalbėjo E.Pašilis.

Pristatydamas situaciją dėl smurto prieš nepilnamečius ir prokuratūros siūlomus veiksmus jis pabrėžė, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT). Pasak jo, pernai vasario 24-ąją LAT paliko išteisinamąjį nuosprendį vaiką sumušusiam tėvui.

„Kitas pavyzdys – Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išteisintas tėvas, kurio daugkartinio smurtinio pobūdžio veiksmus teismas traktavo kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu. Tikimės, kad po Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisų priėmimo šių klausimų dėl teisės auklėti vaikus fizinėmis bausmėmis nebeliks“, – parlamentarams sakė prokuratūros vadovas.

Anot generalinio prokuroro, išanalizavus pastarųjų penkerių metų duomenis matyti, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, tačiau vis daugiau registruojama lengvų nusikalstamų veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasmet nuo įvairių nusikalstamų veikų nukenčia 2,8 tūkst. nepilnamečių, iš jų nuo tėvų, patėvių, įtėvių ar artimų giminaičių – apie tūkstantis nepilnamečių, dar apie 400 vaikų nukenčia nuo nepažįstamų asmenų.

E.Pašilio duomenimis, per pastaruosius penkerius metus artimoje aplinkoje nužudyti šeši mažamečiai ir 15 naujagimių.

Kitas pavyzdys – Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išteisintas tėvas, kurio daugkartinio smurtinio pobūdžio veiksmus teismas traktavo kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu.

Jis taip pat išskyrė, kad vien nuo smurtinių nusikaltimų kasmet nukenčia apie 1000 nepilnamečių, apie 200 jų patiria seksualinę, dar apie 100 – psichologinę prievartą. Dažniausia nusikalstama veika prieš mažametį vaiką yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, tokių veikų kasmet registruojama apie 900.

Prokuratūros vadovas sakė, jog dėl problemų atliekant tokius ikiteisminius tyrimus buvo ne kartą kreiptasi į atsakingas institucijas – į Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijas, savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, bet nesulaukta „konstruktyvaus bendradarbiavimo“. Labiausiai jis kritikavo atsainų Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų požiūrį. Jis teigė, kad teisės aktuose turėtų būtų įrašytos nuostatos dėl proaktyvaus specialistų požiūrio į savo pareigas.

„Deja, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad atstovai ikiteisminiame tyrime dalyvauja itin nenoriai, dažnai nesuteikia ikiteisminio tyrimo institucijai, teismui išsamios informacijos apie nepilnamečių gyvenimo, auklėjimo sąlygas, šeimą, nepakankamai rūpinasi vaikų teisių apsauga proceso metu, o dalyvaudami procese dažniausiai apsiriboja tiesiog buvimu patalpoje, kurioje vyksta nepilnamečio apklausa ir kiti procesiniai veiksmai. Susidaro įspūdis, kad specialistė menkai įsivaizduoja savo vaidmenį ir kompetencijos ribas baudžiamajame procese“, – aiškino E.Pašilis.

Jis pabrėžė, kad pernai liepą keturių ministrų pasirašytos bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas, be kita ko, numato galimybę įvesti budėjimus nedarbo metu, prievolę reaguoti nedelsiant, gauti duomenis apie probacijos įskaitoje esančius asmenis.

Prokuroras pasigedo ir visuomenės budrumo pranešant apie smurtą, įskaitant ir mažamečių mamas, kurios kai kuriais atvejais gyvena su smurtaujančiais sugyventiniais ir dangsto jų veiksmus.

Prokuratūra, anot jos vadovo, palaiko Prezidentūros inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų numatomas privalomas psichologo dalyvavimas apklausiant nukentėjusįjį nepilnametį. Seimas antradienį pataisoms po pateikimo pritarė vienbalsiai.

Vis dėlto generalinis prokuroras atkreipė dėmesį, kad psichologų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, trūksta. Šalyje yra tik penki tokie psichologai, kurie dirba ir visų apygardų teismuose, ir savivaldybių vaiko teisių skyriuose. Prezidentūros antradienį pateiktais duomenimis, per 2016-uosius šie psichologai dalyvavo maždaug 500 nepilnamečių apklausose.

Tuo metu E.Pašilis pabrėžė, kad nukentėjusių nepilnamečių, kuriuos reikėtų apklausti su specialistu, kasmet yra apie 3 tūkstančiai. Dar keli tūkstančiai nepilnamečių turėtų būti apklausti kaip įtariamieji. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos neturi ir tinkamų patalpų tokioms apklausoms.

Kalbėdamas apie prokuratūros reakciją į mažamečio mirtimi pasibaigusį smurto atvejį Kėdainiuose, E.Pašilis priminė, kad Kauno apylinkės prokuratūroje ir Kėdainių skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas, rezultatų tikimasi netrukus. Taip pat pradėtas visų šiemet ir pernai prokurorų nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš nepilnamečius patikrinimas. E.Pašilis papildė rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis aukštesnysis prokuroras turės privalomai patikrinti tokius nutrauktus ikiteisminius tyrimus.

Jis pabrėžė, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas ir dėl prokurorų galimo pareigų neatlikimo aiškinantis, kodėl pernai buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo patėvio smurto prieš dabar jau negyvą berniuką.

E.Pašilis sakė, kad sistemoje dirba apie 70 specializuotų prokurorų, jie tiria su smurtu prieš nepilnamečius susijusias bylas.