– Kaip pra­si­dė­jo Lie­tu­vos ir Ry­tų par­tne­rių tei­si­nin­kų bend­ra­dar­bia­vi­mas?

– 2011 m. įvy­ko pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Mol­do­vos tei­si­nin­kų fo­ru­mas, ku­ria­me tel­kė­si įvai­rių sri­čių tei­si­nin­kai: pro­ku­ro­rai, ad­vo­ka­tai, uni­ver­si­te­tų fa­kul­te­tų de­ka­nai, tei­sė­jai ir ki­ti. Te­mų pra­sme tai bu­vo pla­čios apim­ties fo­ru­mas. Vė­liau ir to­liau tę­sė­me šią veik­lą.

Praė­ju­siais me­tais mes pa­kvie­tė­me ir Uk­rai­nos ko­le­gas, ka­dan­gi ten ES pro­jek­tuo­se ir pro­gra­mo­se, su­si­ju­sio­se su teis­mų ir tei­sin­gu­mo sek­to­riaus re­for­mo­mis, mū­sų eks­per­tai bei tei­sė­jai dir­ba la­bai in­ten­sy­viai. Ži­no­da­mi Uk­rai­nos ko­le­gų ak­tua­li­jas ir da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją vals­ty­bė­je, pa­kvie­tė­me juos pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­tir­ti­mi ir no­rė­jo­me pa­ro­dy­ti, ką mes esa­me jau įveikę, su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis, su­si­ju­sio­mis ir su tei­sė­jų at­ran­ka, jų draus­mi­ne at­sa­ko­my­be ir veik­los ver­ti­ni­mu, esa­me taip pat su­si­dū­rę. Daug da­ly­kų Uk­rai­no­je dar nau­jie­na, o mums – jau tam tik­ras praei­tas eta­pas. Mes jau kal­ba­me apie šių pro­ce­sų to­bu­li­ni­mą.

Taip Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai 2015 m. pri­si­jun­gė ir at­vy­ko į fo­ru­mą. At­siž­vel­gus į au­gan­tį da­ly­vių skai­čių, nu­ta­rė­me, kad rei­kė­tų fo­ru­mus reng­ti kon­cent­ruo­jan­tis į teis­mų sis­te­mą ir jų sa­vi­val­dą.

– Bir­že­lio mė­ne­sį vy­ko jau Penk­ta­sis tei­si­nin­kų fo­ru­mas. Ko­kios te­mos bu­vo ak­cen­tuo­ja­mos?

– Šis fo­ru­mas – tai Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vys­to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo ir pa­ra­mos de­mok­ra­ti­jai pro­gra­mos fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to da­lis. Šie­met mes jau pa­kvie­tė­me ir Gru­zi­jos at­sto­vus, ku­rie taip pat at­vy­ko iš įvai­rių teis­mų, bu­vo ne­ma­žai ir tei­sė­jų ta­ry­bos na­rių. Dis­ku­ta­vo­me apie tei­sė­jų eti­ką, draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę, pri­sta­tė­me sa­vo pla­nuo­ja­mą ir jau vyk­do­mą apy­lin­kių teis­mų su­jun­gi­mo re­for­mą. Pa­ro­dė­me, kad mes sie­kia­me efek­ty­ves­nio teis­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo ir no­ri­me iš­ly­gin­ti tei­sė­jų krū­vius.

Ir gru­zi­nai, ir uk­rai­nie­čiai do­mė­jo­si, nes ko­mu­ni­ka­vi­mo ir teis­mų at­vi­ru­mo pra­sme šios ša­lys dar yra pir­mi­nės sta­di­jos. To­se ša­ly­se yra daug iš­li­ku­sių nuo­gąs­ta­vi­mų, pa­vyz­džiui, jie ne­ri­mau­ja, kad jei­gu jų veik­la bus la­bai at­vi­ra, ga­li bū­ti da­ro­mos įvai­rios įta­kos.

Mes daug dis­ku­ta­vo­me ir sa­kė­me, kad teis­mai Lie­tu­vo­je jau tik­rai yra at­vi­ri, o tei­sė­jai sa­vo spren­di­mus ne tik pa­tei­kia vi­suo­me­nei, bet ir ko­men­tuo­ja spren­di­mus, sa­vo mo­ty­vus, išei­na į ete­rį ir da­ly­vau­ja dis­ku­si­jo­se su vi­suo­me­nės at­sto­vais bei po­li­ti­kais. Tai yra nor­ma­lu de­mok­ra­ti­nė­se tei­si­nė­se vals­ty­bė­se, o pa­si­da­li­ji­mas tam tik­rais pa­ste­bė­ji­mais ir kri­ti­ka yra tik­rai la­bai svei­ki da­ly­kai.

– Kas la­biau­siai ste­bi­no sve­čius?

– Sve­čiai itin daug do­mė­jo­si ko­mu­ni­ka­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių bei bend­ra­vi­mo su vi­suo­me­ne te­ma. Pris­ta­tė­me, kad at­lie­ka­me įvai­rias vi­suo­me­nės ap­klau­sas, su­si­ju­sias su pa­si­ti­kė­ji­mu teis­mais. Apie tai ne­ma­žai dis­ku­ta­vo­me, nes ma­to­me, kad tai yra la­bai nau­din­ga ir rei­ka­lin­ga. Jei ap­klau­sos ro­do ge­rė­jan­čius re­zul­ta­tus, taip tar­si pa­si­tik­ri­na­me, ar mes ei­na­me tei­sin­gu ke­liu.

Šiuo me­tu Uk­rai­no­je vyks­ta dau­gy­bė įvai­rių re­for­mų, yra daug su­si­kū­ru­sių nau­jų ins­ti­tu­ci­jų. Sa­vi­val­dos kar­tu su vyk­do­mo­sios val­džios at­sto­vais kar­tais sun­kiai pa­si­da­li­ja kom­pe­ten­ci­jas ir sun­kiai bend­rau­ja tar­pu­sa­vy­je. Mes pri­sta­tė­me vi­są is­to­ri­ją, kaip mū­sų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos kū­rė­si, pri­sta­tė­me ir Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus, su­si­ju­sius su teis­mų ne­prik­lau­so­mu­mu. Ko­le­goms iš Gru­zi­jos, Uk­rai­nos, Mol­do­vos – tai la­bai svar­bu. Jie aiš­kiai iš­reiš­kė pra­šy­mą, kad no­rė­tų ir to­liau bend­ra­dar­biau­ti bei dis­ku­tuo­ti to­kia for­ma.

Ry­tų par­tne­rys­tės vals­ty­bių at­sto­vai bu­vo la­bai nu­ste­bę dėl mū­sų at­vi­ru­mo ini­cia­ty­vų, nes tai, jų nuo­mo­ne, yra pa­vo­jin­ga. Pa­vyz­džiui, mes su „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos biu­ru esa­me pro­jek­to „At­vi­ras teis­mas“ par­tne­riai. Tai yra in­ter­ne­to tink­la­la­pis, ku­ria­me pa­tei­kia­mi duo­me­nys, sta­tis­ti­ka apie kiek­vie­no tei­sė­jo krū­vius, by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nus, apie teis­mų gau­na­mą fi­nan­sa­vi­mą, iš­tek­lius, kiek tei­sė­jų, kiek pa­dė­jė­jų juo­se yra ir t.t. Vi­sa in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma la­bai at­vi­rai ir ten ne­tgi ga­li­ma tam tik­rą, pa­va­din­ki­me, rei­tin­gą pa­ma­ty­ti, ka­dan­gi pa­spau­dus ant tei­sė­jo pik­tog­ra­mos ga­li­ma su­ži­no­ti, ku­ris tu­ri di­džiau­sią krū­vį, o ku­ris ma­žes­nį.

Toks da­ly­kas ko­le­goms iš Gru­zi­jos ir Mol­do­vos bu­vo ne­su­vo­kia­mas, nes, jų ma­ny­mu, ga­li bū­ti daug spe­ku­lia­ci­jų, jei vi­sa in­for­ma­ci­ja su­tei­kia­ma. Ta­da žmo­nėms ga­li kil­ti klau­si­mų, ko­dėl vie­nų teis­mų fi­nan­sa­vi­mas toks, o ki­tų – ki­toks. Bet mes sa­ko­me, kad mes to ir sie­kia­me, kad žmo­nės, ku­riems įdo­mu, pa­si­žiū­rė­tų ir ma­ty­tų, koks tas fi­nan­sa­vi­mas ir ko­kie rea­lūs tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mai yra.

Ti­ki­mės, kad po to­kio at­vi­ru­mo kaip tik ky­la ma­žiau spe­ku­lia­ci­jų ar­ba kaž­ko­kių mi­tų ir vi­suo­me­nė­je ku­ria­mų le­gen­dų. Ta­čiau ko­le­goms iš už­sie­nio vis dar at­ro­do, kad pa­tys to im­tis ar­ti­miau­siu me­tu ne­si­ryž­tų.

Ma­no­me, kad at­vi­ru­mas, įvar­di­ji­mas, kad tu­ri­me pro­ble­mų, yra bū­ti­nas. Nes­le­pia­me įvy­kių, kai tei­sė­jai at­lei­džia­mi iš dar­bo dėl tam tik­rų prie­žas­čių ar eti­kos pa­žei­di­mų. Mes jau ne­be­sup­ran­ta­me to­kių da­ly­kų, kaip ban­dy­mai nu­spė­ti tik­rą­ją si­tua­ci­ją. To­se ša­ly­se to­kių da­ly­kų dar yra.

– Ar po dis­ku­si­jų vyks­ta ir to­les­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas?

– Taip, jis išei­na už pro­jek­to griež­tų ri­bų. Pa­vyz­džiui, kai ko­le­gos su­si­pa­žįs­ta, Lie­tu­vos at­sto­vai ne­re­tai gau­na pa­klau­si­mą iš už­sie­nio par­tne­rių elekt­ro­ni­niu pa­štu: gal ga­li­te pa­teik­ti jū­sų re­gu­lia­vi­mą, su­si­ju­sį su tei­sė­jų eti­ka? Ta­da mes sa­vo jė­go­mis kaž­ką iš­ver­čia­me, nu­siun­čia­me konk­re­čius pra­kti­kos at­ve­jus. La­bai svar­bu, kad ir to­liau vyks­ta tie­sio­gi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas ir da­li­ji­ma­sis, o mes ga­li­me pa­si­džiaug­ti ge­rą­ja pra­kti­ka. Pla­nuo­ja­me, pa­de­da­mi Užsienio reikalų ministerijos, ir atei­nan­čiais me­tais or­ga­ni­zuo­ti pa­na­šius su­si­ti­ki­mus.

– Kuo Lie­tu­vos pa­tir­tis ža­vi šias vals­ty­bes?

– Ko­dėl uk­rai­nie­čiams, Mol­do­vos at­sto­vams ir gru­zi­nams taip pa­trauk­liai ar ar­ti­mai at­ro­do mū­sų pa­tir­tys? Jie la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, ko­dėl jiems daug nau­din­giau, kai mes da­li­ja­mės pa­tir­ti­mi nei se­no­sios Va­ka­rų de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės, ku­rių eks­per­tai – ir aust­rai, ir vo­kie­čiai, ir pran­cū­zai – taip pat daug dir­ba su šiais pro­jek­tais ir Uk­rai­no­je.

Ry­tų par­tne­rės sa­ko, kad švie­žia Lie­tu­vos pa­tir­tis, tie 25 me­tai ei­nant de­mok­ra­ti­jos ke­liu, o rei­kia pri­pa­žin­ti, kad pa­ly­gin­ti su mi­nė­to­mis vals­ty­bė­mis šiuo ke­liu ei­na­me la­bai grei­tai, ir praei­tos pro­ble­mos yra su­pran­ta­mes­nės bei aiš­kes­nės. Taip yra to­dėl, kad tu­ri­me svar­bių is­to­ri­nių pa­na­šu­mų. Jie kar­tais la­biau ti­ki mu­mis ne­gu Va­ka­rų ko­le­go­mis, ku­rie, uk­rai­nie­čių ar mol­da­vų nuo­mo­ne, to­kių pro­ble­mų net ne­tu­rė­jo, to­dėl kar­tais ne­la­bai ga­li ir pa­tar­ti.