„Šiuo metu šis sprendimas yra Seimo stalčiuose. Bet tikrai labai noriu tikėti, kad šis klausimas kitame Seime, po rinkimų, bus pakeltas ir tie sprendimai bus priimti“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė R. Požėla.

Kalbėdamas apie ateitį generalinio komisaro poste jis teigė matantis save dirbantį valstybei, vis tik pažymėjo, kad tai priklauso nuo politinio sprendimo.

„Aš tikrai dar jaučiuosi pajėgus dirbti valstybei, aš matyčiau save dirbant valstybei. Jeigu tokių pasiūlymų nebus – ką gi, tuomet bus kiti sprendimai, matyt, priimami. Manau, šioje vietoje viskas bus gerai“, – portalui teigė R. Požėla.

Jo generalinio komisaro kadencija baigiasi lapkričio 12 dieną.

Kaip praneša „15min“, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė artimiausiu metu spręs dėl kadencijas baigiančių policijos, pasieniečių ir ugniagesių vadovų, šiuo metu vyksta ministerijos pokalbiai su galimais kandidatais.

Policijos pertvarka vykdoma trimis etapais. R. Požėla anksčiau yra sakęs, jog reforma siekiama Lietuvoje sukurti bendrą visuomenės saugumo standartą ir užtikrinti, kad jis būtų aukštesnis nei dabar.

Pirmasis reformos etapas įgyvendintas 2021-ųjų rudenį, juo visose policijos įstaigose centralizuotos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų.

Antruoju pertvarkos etapu šių metų vasarį dalis specializuotų įstaigų –  Kelių policijos tarnyba, Policijos kriminalistinių tyrimų centras ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ – buvo prijungtos prie Policijos departamento.

Trečiuoju etapu numatytas policijos sistemos sujungimas į vieną juridinį asmenį, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.

Užbaigus reformą liktų keturi juridiniai asmenys – Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir policijos mokykla.