„Noriu su mama padėkoti už jūsų išreikštą užuojautą. Mano tėtis Rimas Tuminas mirė Italijoje. Mažam miestuke Gallipolis. Jis ir iškeliavo dar kartą sodindamas naują „vyšnių sodą“. „…reikia numirti nemirštant...“ – sakė jis ir jam tai pavyko. Visi, kas su juo dirbo, gyveno, draugavo, jame atrasdavo mokytoją, tėvą. Šalia jo žmogus atsiskleisdavo savo gražiausiom spalvom. Jis degė didžiule liepsna ir šalia jos mums buvo taip gera ir šilta. Viską padarėm taip, kaip jis liepė. Paprastų lentų karstas, o kūnas suvyniotas į baltą drobulę. „Balta drobulė“ buvo jo kitas didysis sumanymas. Jis metus laiko kruopščiai ruošėsi, visur vežiojosi su savimi knygą. Taip ir neišdrįsau jam į akis pasakyt, kad nepatvirtino ir atmetė kultūros ekspertai jo sumanymą. Planavome pradėti repetuot balandį savo sodyboje. Dabar norime pranešti, kad su pelenais grįžtame į Lietuvą ir paskutinis atsisveikinimas planuojamas kovo 20 dieną Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre. …čia nebus mirties…“ – feisbuke šeštadienio vakarą paskelbė Gabrielė Tuminaitė.
Dukra pasidalijo ir kadrais iš tėčio gyvenimo.
Režisierius pastaraisiais metais dirbo Izraelyje, Italijoje, jis sirgo onkologine liga.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius.
Naujausi komentarai