"Žinote ką? Aš nesu Vanagas.

Aš nė iš tolo nesu Vanagas.

Kodėl? Nes neatlaikyčiau, nes pridėčiau kelnes, o gal net ir išduočiau, nes esu bailus ir menkas. Ypač žinodamas, kad gi niekas labai nesmerks, kad gi visi žinos, kaip tie moka kankinti. Nes man rūpėtų, ką kas pagalvos, man rūpėtų kaip atrodysiu.

Tuo tarpu panašu, kad jam rūpėjo ne tai. Panašu, kad jam rūpėjo Tėvynė tokia, kokios aš gal net ir nepajėgus pažinti. Jam rūpėjo Lietuva kaip ateities projektas, už kurį atiduodama gyvybė. Ir ne šiaip atiduodama, o tokiu lėtumu, kokiu sadistai ją iš tavęs nusprendžia paimti, juokdamiesi iš tavo naivumo.

Nesu Vanagas. Nė iš tolo. Daugių daugiausia esu žvirblis, kokių tūkstančiai pakyla, iššovus vieną šūvį, o paskui susipeša dėl pamesto grūdo.

Ir myliu savo Tėvynę taip maždaug žvirbliškai, tik nujausdamas, kad kartais tarp mūsų pasitaiko ir Vanagų.

Būtų gerai juos pažinti ir branginti", – rašė R. Zemkauskas.