„Vaikų ugdymas planuojamas nuo spalio 4 dienos, suformuotos bus atskiros klasės: nuo pirmos iki ketvirtos, nuo penktos iki aštuntos, nuo devintos iki dvyliktos. Bus paskelbta rugsėjo 30 dieną savivaldybės tarybos posėdyje mokykla, kurioje bus mokomi vaikai, ir prasidės ugdymas“, – Eltai sakė A. Bautronis.
Mero teigimu, mokyklinio amžiaus afganistaniečių vertėjų vaikai pusę metų bus mokomi lietuvių kalbos, vėliau jie bus mokami pagal tą pačią tvarką, kaip ir kitų migrantų vaikai. T. y. antrą pusmetį jie bus mokomi Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų bendrinių sąvokų lietuvių kalba.
„Mažesnieji vaikai, tai yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, bus integruojami jau į esančias grupes“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
A. Bautronis informuoja, kad afganistaniečių vaikus mokysiantys mokytojai šiuo metu yra ruošiami darbui.
„Mokytojai šiuo metu dar yra ruošiami. Vienoje iš ugdymo įstaigų, kurioje bus organizuojamas ugdymas, kaip tik šiuo metu vyksta šiems mokytojams mokymai, konsultacijos, kaip reikia ugdyti, nuo ko reikia pradėti, metodika, priemonės. Gelbėja Vilnius ir Rukla, kur tokie integravimo procesai yra daromi“, – sakė jis.
Mero teigimu, Raseinių rajone buvo apgyvendinti 84 nepilnamečiai afganistaniečiai.
Nuo pirmadienio lietuvių kalbos bus mokomi ir suaugusieji
A. Bautronis informuoja, kad nuo ateinančios savaitės planuojama lietuvių kalbos mokyti ir Lietuvoje apgyvendintus suaugusius afganistaniečius. Jo teigimu, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis dar rūpinasi lietuvių kalbos mokymais suaugusiems afganistaniečiams, šiuos asmenis savanorystės principu mokys Švietimo pagalbos tarnyba.
„Suaugusiuosius planuojama mokyti lietuvių kalbos nuo kitos savaitės pirmadienio. Mūsų švietimo pagalbos tarnyba savanorystės principu organizuoja tokius mokymus jiems, kol ministerija nupirks arba gaus paslaugas lietuvių kalbos mokymui suaugusiems. Švietimo pagalbos tarnyba imasi lyderystės ir mokys juos savanorystės principu“, – paaiškino A. Bautronis.
Darbdaviai laukia afganistaniečių
Mero teigimu, šiuo metu pradėti aktyvesnę afganistaniečių integraciją trukdo tai, kad vis dar nėra patenkinti jų prieglobsčio prašymai.
„Šiandieną afganistaniečiai jau norėtų įsilieti į darbo rinką, norėtų eiti dirbti, bet dar darbdaviai negali jų įdarbinti, nes jie dar neturi suteiktos galimybės gyventi Lietuvoje pabėgėlio statusu. Kai tik jiems šį statusą suteiks, įmonės, įstaigos galės priimti į darbus, įforminti, ir jie galės jau legaliai dirbti Lietuvoje“, – sakė Raseinių rajono meras.
„Darbdaviai iš įvairių įmonių ir įstaigų skambina, tai daugiau yra įvairios pramonės gamyklos, kurios norėtų įdarbinti. Kiti skambina su galimybe įdarbinti ir apgyvendinti. Tai aš manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti“, – akcentavo jis.
Manau, kad tas integravimo procesas nebus labai sudėtingas, nes matome, kad tikrai verslas labai socialiai į tai žvelgia ir nori tiems žmonėms padėti.
A. Bautronio teigimu, iš pradžių afganistaniečiai labai entuziastingai norėjo persikraustyti į Vilnių, tačiau vėliau pradėjo svarstyti ir kitas galimybes.
„Dabar svarsto ir apie Vilnių, ir apie Kauną, ir apie Klaipėdą, ir apie mažesnius miestus, manau, kad tarp jų ir Raseinių rajoną“, – tvirtino A. Bautronis.
ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.
Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė nutarė į šalį priimti 200 Lietuvos kariuomenei padėjusių afganistaniečių ir pasirūpinti jų apgyvendinimu. Nutarimu numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui.
Naujausi komentarai