Šiandieninė mokykla moksleiviams ugdo pačias įvairiausias dorovines, estetines ir patriotines savybes, brandina būsimą asmenybę, skatina kasdienį kūrybingumą, pasaulio suvokimą ir dvasinę saviugdą. Vienas didžiausių uždavinių tenka mokytojui lituanistui, gimtosios kalbos ir literatūros ugdytojui, lietuviško žodžio puoselėtojui.  Kasmetiniai pavasariniai jaunųjų filologų konkursai išryškina talento kruopeles turinčius moksleivius, paragina nuolatos dirbti, ieškoti savyje tų gabumų, kurie ateityje galės prasiskleisti būsimiems rašytojams, kalbininkams, publicistams. Nevienodi yra pradiniai moksleivių pomėgiai; vieni anksti susidomi techniškais dalykais, kiti panūsta domėtis labiau humanitariniais mokslais. Mokykloje - kūrybingumo pradžių pradžia. Tam tikrai mokyklų programų diferenciacija- taip pat yra pažangus rytdienos specialybių ir studijų pasirinkimo laidas.

Prieš ketvertą metų kilo sumanymas rengti Vilniaus miesto moksleivių literatūrinių rašinių konkursus. Visa tai iniciavo viešoji įstaiga „Tytnagas“ (direktorius Aleksandras Ragauskas). Greitai pritarimą pareiškė kai kurių sostinės mokyklų vadovai ir lituanistai. Pagrindiniai konkursų tikslai buvo šie: stiprinti moksleivių istorinę ir pilietinę savimonę, aktualizuoti kultūros paveldą, deramai pristatyti gimtąjį kraštą ir jos kultūrą, skatinti domėjimąsi literatūra, ugdyti visokeriopą pagarbą Tėvynei, jos kūrėjams, pažinti gimtąją žemę ir save. Konkursuose rekomenduota dalyvauti aukštesniųjų klasių moksleiviams. Iš pradžių konkursai- atrankos vyksta mokyklose, o geriausieji rašiniai patenka vertinimo komisijai, kuri nustato laureatus ir diplomantus.

Pirmasis konkursas buvo skirtas Vilniaus miesto, antrasis jau apėmė visą Vilniaus apskritį, konkursas buvo inicijuotas ryšium su Lietuvos vardo tūkstantmečiu. Stebimo ir džiugino moksleivių kūrybinė išmonė, teminė ir stilistinė rašinių įvairovė. Būta esė ir prisiminimų, pasakojimų ir istorijos aprašymų, asmeninių įspūdžių ir konkrečių duomenų. Poetinis tekstas būdingas jautriasielėms mergaitėms, o epinis ar istorinis kalbėjimas- vaikinams. Nuoširdumu padvelkdavo laiškas ar lyrinis monologas. Vertinimo komisija publicistiškumo nesmerkė. Subrandinti savą kalbos stilių, išplėtoti vaizdą, nugludinti frazę ir sakinį- nuolatinis būsimų rašinių tikslas. Nugalėtojai tapdavo tie rašinių autoriai, kurie rašė glaustai, saikingai naudojo istorinius faktus, pasikliovė ne vadovėline, o savo išmintimi. To reikia tikėtis ir trečiajame konkurse. Ankstesniuose konkursuose gausiai dalyvavo Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, Jono Pauliaus mokykla, „Minties“ gimnazija, S. Nėries ir S.Daukanto gimnazijos, Vladislovo, Sirokomlės vidurinė mokykla, Žemynos ir Žirmūnų gimnazijos. Brandžiai konkurse dalyvavo ukmergiškiai, švenčionėlių ir Juodšilių „Šilo“ gimnazijos, Trakų Vokės vidurinė mokykla. Kone kiekviena mokykla jau išugdė būrelį konkursų nugalėtojų. Ir štai jau paskelbti nauji trečiojo konkurso nuostatai. Šis konkursas yra skirtas didžiojo lietuvių poeto Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

Šį konkursą moraliai ir materialiai remia Švietimo ir mokslo ministerija, Rašytojų Sąjungos leidykla, „Metų“ redakcija, EUROPOS Parlamento Juozas Imbrasas. Konkursas rengiamas dviem etapais: iki gruodžio 1-osios dienos jis vyksta mokyklose, o iki 2014 sausio 1d., Kristijono Donelaičio gimtadienio, vertinimo komisija įvertins moksleivių kūrybinius darbus ir paskelbs jo rezultatus. Pavasariop pasirodys trečioji kūrybingiausių rašinių knyga su gausiomis iliustracijomis: Kristijono Donelaičio portretai, Tolminkiemio gyvenvietė, Mažosios Lietuvos gamtovaizdžiai, rašinių autorių fotonuotraukos. Konkurso organizacinė komisija vasario mėnesį mokytojams ir geriausiems rašinių autoriams suregs ekskursiją į Briuselį, kuria remia europarlamentaras J. Imbrasas. Vertinimo komisija, paanalizavusi rašinių temų suvokimą ir kūrybingumą, teksto originalumą, įtaigumą ir estetinį meniškumą, taisyklingą kalbą, paskelbs nugalėtojus. Laureatai bus apdovanojami knygomis, o lituanistai ruošę moksleivius konkursui- padėkos raštais. Kiekvienas konkurso dalyvis gaus specialų žyminį pažymėjimą. Konkurso nuostatai siūlo septynetą temų pasirinkimui: „Metai“: mano mintys; „Metų“ vertinimo istorija; Taip gyveno „Metų“ būrai; Taurios asmenybės darbai; K. Donelaičio portretai; Kelionė į Tolminkiemį ir atgal; Skaitau K. Donelaičio „Metus“.

Taip formuojasi filologinės tradicijos. Raginame mokyklų vadovus, mokytojus ir moksleivius aktyviai dalyvauti konkurse, nes renginio sėkmė priklausys nuo mokytojų ir moksleivių iniciatyvos ir tikslingo kūrybinio darbo.