Anot L. Lesauskaitės, dėl įvestos nepaprastosios padėties pasienio ruože veikla gali būti vykdoma tik stovyklose, o į jas atvykti žmonės taip pat negali, todėl iš nelegaliai į šalį atvykusių tiek suaugusiųjų, tiek vaikų kone kasdien gaunami skundai dėl veiklos trūkumo.

„Turbūt šiandien mes labiausiai susiduriame su užimtumo problema, sudėtinga organizuoti tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų užimtumą. Gauname skundus ir prašymus, ką mums veikti, tai čia tokia dilema, su kuria kovojame kiekvieną dieną. Tiek mūsų specialistai, tiek kitos organizacijos laukia paramos, nes turbūt patys įsivaizduojame, kad gali išprotėti iš nuobodulio ir nieko neveikimo“, – Eltai sakė L. Lesauskaitė.

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, nors gaunama pasiūlymų iš kitų organizacijų įtraukti migrantus į įvairias veiklas, dėl įvestos nepaprastosios padėties iš stovyklų negali išvykti tiek patys migrantai, tiek pas juos atvykti lankytojai.

Gauname skundus ir prašymus, ką mums veikti, tai čia tokia dilema, su kuria kovojame kiekvieną dieną.

„Mes veiklą galime organizuoti tik pačiose stovyklose. Tai organizacijos, kurios turi priėjimą – Raudonojo Kryžiaus atstovai, maltiečiai ir Caritas – esame pasidalinę stovyklomis ir rūpinamės užimtumu. Kol kas, kol yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kiti atvykti padėti vykdyti veiklas negali, nors artėjant Kalėdoms sulaukiame tam tikrų švenčių organizavimo, spektaklių pasiūlymų, bet to neįmanoma įgyvendinti, o kaip bus toliau, mes nežinome“, – nuogąstavo L. Lesauskaitė.

Anot Raudonojo Kryžiaus atstovės, savo užimtumu pasirūpinti stengiasi ir patys migrantai, todėl, L. Lesauskaitės teigimu, labai svarbi įmonių, galinčių suteikti įvairių reikmenų veikloms, parama.

„Užsiėmimai yra ir jų pačių organizuojami. Gavome įvairiausių siūlų, virbalų, siuvimo reikmenų, tai organizuojasi pačios migrantės tokius kaip būrelius kartu su mūsų savanoriais. Vaikai organizuojasi šokius, o dabar prasidėjo sniego mūšiai“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Visa federacija bendradarbiauja su kitomis šalimis, jos stengiasi prisidėti. Šią savaitę buvo atvykę atstovai iš Vokietijos, gavome dėžes įvairiausių žaidimų, panašu, kad bus stalo tenisas ir įvairiausi žaislai. Lietuvos įmonės taip pat aukoja. Visi reaguoja ir bando prisidėti, vienos šalys – pinigais, kitos – konkrečiais daiktais, tačiau šiuo momentu bet kokia parama yra labai reikalinga ir svarbi“, – pridūrė L. Lesauskaitė.

Be to, Raudonojo Kryžiaus atstovė teigia, kad sulaukiama laiškų dėl kalėdinių dovanų. Vis dėlto L. Lesauskaitė įspėja, kad tokios paramos nereikėtų traktuoti kaip Kalėdų dovanos, nes didžioji dalis migrantų atvykę iš musulmoniškų šalių.

„Sulaukiame ir tokių žmonių laiškų, kad norėtų kažkaip pasveikinti su Kalėdomis. Mes žinome, kad didžioji dalis migrantų yra musulmoniškų šalių žmonės, kurie nešvenčia Kalėdų, tai čia reikia pačius lietuvius edukuoti, kad negalime brukti savo tradicijų. Žinoma, visas dovanėles galima perduoti, bet nebūtina traktuoti, kad tai yra kalėdinės dovanos“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Natūralu, kad gruodis yra gerumo mėnuo, visi nori daryti gerus darbus. Labai džiaugiamės ta parama ir dovanėles tikrai perduosime, bet yra plona riba, kad vis dėlto tai yra kito tikėjimo žmonės, nešvenčiantys krikščioniškų švenčių“, – pridūrė L. Lesauskaitė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,6 tūkst. nelegalių migrantų.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Į šalį įleisti nelegalūs migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.