Lygiai prieš 75 metus Lietuva, neturėdama kito pasirinkimo, atidavė Vokietijai Klaipėdos kraštą. Jau kitą dieną krašto sieną peržengė nacių kariuomenė, kurią pasitiko provokiškai nusiteikę vietos gyventojai. Adolfo Hitlerio įsakymu lojalumu pasižymėjusiems kolaborantams, tarp jų – ir lietuviškomis pavardėmis, įteikta daugiau nei 30 tūkst. Klaipėdos sugrąžinimo atminimo medalių.
Kvietė laikytis ramiai
1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo fon Ribbentropo ultimatumą. Juo pareikalauta grąžinti Klaipėdos kraštą.
Nesulaukusi paramos iš Klaipėdos konvencijos signatarų, Lietuva turėjo šį reikalavimą priimti ir kovo 22-ąją Berlyne pasirašė sutartį, kad Vokietijai perleidžia Klaipėdos kraštą.
Tą pačią dieną Klaipėdoje išėjo paskutinis lietuviško laikraščio "Vakarai" numeris, kuriame krašto gubernatorius Viktoras Gailius taip kreipėsi į gyventojus (kalba netaisyta – A.D.).
"Klaipėdos krašto gyvenimas yra įžengęs į naują labai rimtą padėtį. Šiandien sprendžiamas jo likimas. Tai turėdamas galvoje ir nuoširdžiai geisdamas, kad lietuvių ir vokiečių kaimyniniai santykiai visados būtų gražūs ir žmoniški, aš kviečiu visus krašto gyventojus laikytis ramiai, nepasiduoti jokiems drumstimams ar gandams.
Aš norėčiau, kad šis mūsų sugyvenimo bandymo metas niekam nepaliktų kartumo, o priešingai parodytų, kad mes ir sunkiausiais laikais ir sunkiausius tarpusavio klausimus mokame sutvarkyti ramiai ir vieni kitus gerbiame.
Mūsų rami ir garbinga laikysena tik padės Lietuvos ir Vokietijos vyriausybėms lengviau išspręsti Klaipėdos krašto likimo klausimą. Kiekvienas, valdininkai ir tarnautojai, turi pasilikti savo vietose ir eiti savo pareigas. Vedamose su Vokietija derybose bus atsižvelgta į visų gyventojų, valdininkų ir tarnautojų padėtį ir teises.
Abi vyriausybės, Lietuvos ir Vokietijos, kreipiasi į jus, Klaipėdos krašto gyventojai, ir prašo išlaikyti visišką ramybę ir rimtį."
Kolaborantams – medaliai
Tačiau jau kitą dieną pagal iš anksto parengtą planą Klaipėdos krašto sieną peržengė nacių kariuomenė, kurią pasitiko provokiškai nusiteikę vietos gyventojai.
Šiam įvykiui paminėti naciai įsteigė net specialų apdovanojimą – Klaipėdos sugrąžinimo atminimo medalį (Medaille zur Erinnerung an die Heimkehr des Memellandes).
Žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, išleidęs kelias knygas apie įvairiausius apdovanojimus, pabrėžė, jog šį medalį naciai sukūrė teritorijų užgrobimams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pažymėti.
"Tai buvo trečias iš eilės nacių įsteigtas pasižymėjimo ženklas teritorijų užgrobimams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Prieš tai panašus medalis buvo skirtas Austrijos anšliusui – 1938 metų kovo 13 d. ir Čekoslovakijos Sudetų krašto perėmimui 1938 metų spalio 1 d.", – pasakojo V.Kavaliauskas.
V.Kavaliauskas išsiaiškino, kad visų trijų medalių autorius buvo skulptorius prof. Richardas Kleinas (1890–1967).
Medalio priekinė dalis vaizdavo dviejų vyrų (simbolizuojančių Vokietiją ir Klaipėdos kraštą) figūras, kurių vienas laiko Vokietijos vėliavą, kitas – su sutraukytais antrankiais siekia tos vėliavos.
Medalio kaspinėlis sukomponuotas iš dvigubų Mažosios Lietuvos vėliavos spalvų. Medalio antrą pusę sukūrė skulptorius Eduardas Hanischas-Concee (g.1897).
Tarp pataikūnų – lietuviai
V.Kavaliauskas dokumentų apie Klaipėdos sugrąžinimo atminimo medalių savininkus pamėgino ieškoti Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Ten esančiose bylose, apdovanotųjų sąrašuose aptiko ir lietuviškų pavardžių: Vilius Prūsas, Fridrichas Butkus, Viljamas Tydekas, Kurtas Varkalis, Paulius Klimaitis, Michaelis Kalvis, Martinas Kalvelis, Georgas Lunkaitis, Martynas Toleikis, Julius Kopka ir kt.
Manoma, kad tai buvo į nacių įtaką pakliuvę lietuvių kilmės "memelenderiai". Iš viso už nuopelnus prijungiant Klaipėdos kraštą prie Vokietijos buvo įteikti 31 322 medaliai.
"Šiuo medaliu pirmiausia apdovanojo Klaipėdos krašto nacių vadovus, ištikimybę reichui išlaikiusius valdininkus bei pareigūnus. Medalis buvo įteiktas ir aneksijos dieną įžengusiems į Klaipėdą nacių partijos savanoriams bei esesininkų dalinių vadams, vermachto ir karo laivyno karininkams", – teigė V.Kavaliauskas.
Moterims neteikė
Medalis buvo teikiamas iki 1940 metų gruodžio 31 dienos. Pasak V.Kavaliausko, archyvai liudija, kad rekomendacijas teikti šiuos medalius duodavo Klaipėdos krašto nacių organizacijos.
"Atskirais atvejais jos užprotestavo medalių įteikimą keliems Klaipėdos policijos pareigūnams. Vienas jų – policijos inspektorius Jonas Jurgaitis. Pasak nacių, jis "lietuvių laikais buvo pernelyg lojalus autonomijos valdžiai"", – pasakojo V.Kavaliauskas.
1940 m. spalio 30 d. rašte krašto oberburgamistrui dėl J.Jurgaičio rašoma, kad jis esąs radikalas, "primityviai galvojantis ir naivus" ir, suprantama, nevertas garbingo reicho apdovanojimo. J.Jurgaitis "už draugiškumą lietuvių metais" neteko ne tik medalio, bet ir darbo policijoje.
Medaliai Klaipėdos savivaldybės darbuotojams buvo teikiami išimtinai tik nacių partijos nariams. Medalis nebuvo teikiamas moterims.
Taip pat, kaip Kryme
Pasak istoriko Arvydo Anušausko, nacionalsocialistinė Vokietija tada sukūrė efektyvų modelį, palengvinusį krašto prisijungimą, kuris, beje, neseniai buvo panaudotas ir Krymo atveju.
"Tai yra naciai aktyvino bendravimą su tėvynainiais už tuometės Vokietijos ribų, siekė juos išlaikyti savo įtakos sferoje. Sukūrė draugiją užsienio vokiečiams remti, ji finansavo ne tik kultūrines, bet pirmiausiai politines iniciatyvas. Skyrė slaptas pašalpas valdininkams, pensijas – buvusiems vokiečių kariškiams", – pabrėžė A.Anušauskas.
Nors gyventojų nuotaikos Klaipėdoje, taip pat vietos nacionalsocialistų planai buvo labai gerai žinomi Lietuvos specialiosioms tarnyboms, šalies politikai šia informacija savo šalies naudai, deja, pasinaudoti nesugebėjo.
A.Anušauskas, peržiūrėjęs Lietuvoje paliktus vokiečių dokumentus, juose aptiko informacijos apie Lietuvos žvalgų užverbuotus agentus, kurie veikė ne tik Klaipėdos krašte, bet ir Vokietijoje.
Po 1940-ųjų jie buvo demaskuoti ir nuteisti. Penki iš jų – net mirties bausme, galimas dalykas – giljotinuoti, nes tokia bausmė karo metu Karaliaučiuje buvo taikoma.
Agentui – 20 tūkst. litų
"Lietuvių žvalgybai jie buvo nepaprastai svarbūs informacijos šaltiniai. Vienas jų dirbo nacionalsocialistų partijos užsienio reikalų tarnyboje. Kitas buvo pats brangiausias lietuvių apmokomas agentas, kuriam per trejus metus už suteiktą vertingą informaciją išmokėta 20 tūkst. litų", – pasakojo A.Anušauskas.
Anot istoriko, pagal žvalgų aktyvumą Lietuva galėjo lygiuotis su Lenkija, su tarybine žvalgyba. Per nacistų valdymo laikotarpį Lietuva turėjo daugiau nei 100 agentų Klaipėdos krašte ir Rytinėje Vokietijoje.
Lietuva tuo metu gaudavo visą slaptą informaciją apie Vokietijoje esančius nacionalsocialistus, kontroliavo jų ir vietinių aktyvistų susirašinėjimą. Teigiama, kad šia kryptimi dirbo pakankamai patyrę Lietuvos darbuotojai.
"Jie gana efektyviai susidorojo su problema ir 1934 m., kai tos nacių organizacijos Klaipėdoje buvo uždraustos ir likviduotos, kai prasidėjo Neumanno-Sasso procesas. Saugumo tarnybos padarė viską. Tačiau kaip elgėsi politikai su gauta informacija, tai – jau kitas klausimas. Tai – ir tų, ir šių laikų problema, kai neretai nežinoma, ką su tokia informacija daryti", – pabrėžė A.Anušauskas.
Naujausi komentarai