- Giedrius Žvaliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Religijos vietą ir svarbą žmonijos istorijoje yra sunku pervertinti. Nors kai kuriuose pasaulio kraštuose visuomenių požiūris į religiją yra vis labiau veikiamas sekuliarizacijos, kitur religijos vaidmuo šiuo metu tik stiprėja ir vis daugiau žmonių atsigręžia į tikėjimą.
2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.)
Antroji pagal dydį yra stačiatikių (ortodoksų) bendruomenė (4,1 proc.), o priklausomybė kitoms mažosioms religinėms bendrijoms svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,77 proc., tad, remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, jog mūsų visuomenės tapatinimasis su religinėmis bendruomenėmis yra pakankamai stiprus
Greičiausiai negalima dėti lygybės ženklo tarp deklaruojamos priklausomybės kuriai nors religijai ar tikėjimui ir aktyvaus dalyvavimo religinėse apeigose ar praktikose. Juk asmens identifikavimasis su religine bendruomene gali būti tik šeimos ar bendruomenės tradicijų tęsimas, neturintis aiškesnių religijos praktikavimo formų.
Atėjus krikščionių bendruomenei svarbiai šventei – šv. Kalėdoms, įdomu sužinoti, koks apskritai yra Lietuvos gyventojų aktyvumas religiniuose ritualuose, nežiūrint į tai, kokios religinės bendrijos nariais jie save laiko.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva 2015 m. balandžio-birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų progų (tokių kaip vestuvės ar laidotuvės) pastaruoju metu dalyvavo religinėse apeigose.
Šis klausimas buvo užduotas 21 šalyje, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, tad galima palyginti, kuo mūsų religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.
Lietuvoje bent kartą per savaitę religinėse apeigose dalyvauja 12,6 proc. gyventojų (sujungti atsakymų variantai „Kiekvieną dieną“, „Dažniau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“), tad esame daugmaž viduryje tarp kitų tyrime dalyvavusių šalių.
Aktyviausiai religiniuose ritualuose besilankančių šalių trejetas yra toks: Lenkija (51,1 proc.), Airija (34,3 proc.) bei Portugalija (29,0 proc.).
Lyginant su kitomis Europos socialine tyrime dalyvavusiomis šalimis, pagal dalyvavo aktyvumą „bent kartą per mėnesį“ (20,6 proc.) ar „tik per didžiąsias šventes“ (38,8 proc.), matyti, jog esame nepralenkiami, nes niekur nėra tokio aukšto „retesnio“ aktyvumo, kaip Lietuvoje.
Labai reti religinių praktikų dalyviai yra 16,0 proc. mūsų šalies gyventojų (atsakymo variantas „dar rečiau“). O 12,0 proc. nurodė, kad „niekada nedalyvauja apeigose“. Pastarųjų mažiau nei Lietuvoje yra tik Lenkijoje (6,8 proc.).
O labiausiai sekuliarizacijos banga paveikė Čekijos (61,3 proc.), Nyderlandų (58,3 proc.) ir Belgijos (55,6 proc.) gyventojų religinę elgseną, nes niekada nedalyvaujančių religinės praktikose žmonių dalis yra pati didžiausia.
Europos socialinis tyrimas atskleidžia, jog nors nesame tokie aktyvūs, kaip, pavyzdžiui, kaimynai Lenkijoje, tačiau Lietuvos gyventojų dalyvavimas religinėse apeigose, lyginant su kitais Europos kraštais, yra pakankamai aukštas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusija skelbia apie neva iš Lietuvos atvykusį diversantą: NKVC tvirtina – tai dezinformacija1
Rusijos specialiosioms tarnyboms skelbiant apie neva nukautą iš Lietuvos atvykusį Ukrainos diversantą, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tikina – tai dar viena Kremliaus dezinformacijos kampanija. ...
-
Lietuva smerkia Rusijos kibernetinius išpuolius prieš ES, NATO narių institucijas
Lietuva smerkia Rusijos kibernetinius išpuolius prieš Europos Sąjungos (ES), NATO narių institucijas. ...
-
V. Rupšys Šveicariją vadina efektyvaus visuotinio pasirengimo gintis pavyzdžiu
Šveicarijoje viešintis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią šalį įvardina efektyvaus visuotinio pasirengimo gintis pavyzdžiu. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Prasidėjo registracija į karo komendantūras: ką reikia žinoti?
Nuo gegužės visi norintys gali prisidėti prie šalies gynybos. Gyventojai gali registruotis internetu arba fiziškai atvykę į karo prievolės padalinį. Iki ketvirtadienio pietų prašymus jungtis į komendantūras pateikė per 850 žmon...
-
Po daugiabučių langais – nemalonūs vaizdeliai: benamėms katėms palieka žuvų atliekas2
Debreceno gatvės mikrorajono gyventojai neslėpė pykčio išvydę, kaip vienas kaimynas po daugiabučio balkonu palieka žuvų žaliąsias atliekas, taip esą maitindamas benamius keturkojus. Uostamiestyje gyventojų pyktis tokiems šiukšl...
-
KAM: į komendantūras jau užsiregistravo daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių
Prasidėjus registracijai į karo komendantūras taikos metu, per pirmąsias dvi dienas jose užsiregistravo 1659 žmonės, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Kas lėmė Lietuvos smukimą spaudos indekse?
Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo L...
-
Kalbant apie mąžtančią paramą spaudos laisvei, Lietuvos pozicijos indekse smuktelėjo1
Žiniasklaidos stebėsenos grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF), penktadienį paskelbusi savo metinį pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą, įspėjo apie mažėjančią vyriausybių paramą spaudos laisvei. ...
-
Vyriausybė skyrė 311 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio gaisro padariniams šalinti
Vyriausybė skyrė per 311 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų Viršuliškių daugiabučio gaisro padarinių šalinimui bei žalos atlyginimui. ...