- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo LRT tarybos sudėčiai, sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.
Kaip penktadienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF), nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžios institucijomis, Lietuvos žurnalistai dirba palyginti palankiomis sąlygomis. RFS taip pat nurodė, kad aršūs žodiniai išpuoliai prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos metu šokiravo.
Tokiais argumentais Lietuva buvo įvertinta ir pernykščiame reitinge, bet 2023 metais paskelbtame indekse Lietuva užėmė rekordiškai aukštą septintą vietą.
Šiemet Lietuva reitinge surinko 81,73 balo iš šimto galimų, pernai – 86,79 balo.
„Pradėkime nuo visuomeninio transliuotojo statuso ir tai, kad valdymas vis dėlto yra dar politizuotas. Tas buvo minėta ir ankstesnėse (ataskaitose – BNS)“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sakė mananti, kad žurnalistai vis dar susiduria su problemomis siekdami gauti duomenis iš institucijų.
„Man atrodo, kad lyginant su kitomis Europos šalimis ir su kitais tam tikrais Europos registrais, tai gali kenkti mūsų bendrai vietai žiniasklaidos laisvės indekse“, – BNS penktadienį kalbėjo žurnalistė.
Reitingas smuko dėl LRT tarybą sudarančių politikų
Kaip nurodo RSF, Lietuvos žiniasklaidoje ir toliau dominuoja nacionalinis transliuotojas LRT bei pagrindinės komercinės žiniasklaidos grupės TV3 bei LNK. Vis dėlto pastebima, jog dalis internetinės žiniasklaidos priemonių orientuojasi į tiriamąją žurnalistiką, taip pritraukdamos jaunesnės auditorijos dėmesį.
Anot ataskaitos, valdžios ir žurnalistų santykiai pasižymi įtampa, kuri didėja su kiekviena nauja krize – politine, socialine ar sveikatos. Vis tik pažymima, kad politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti.
Tačiau žiniasklaida dažnai susiduria su atsisakymais be paaiškinimo teikti valstybės saugomą informaciją.
„Tačiau žiniasklaida dažnai susiduria su atsisakymais be paaiškinimo teikti valstybės saugomą informaciją“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos yra „gana laisvos“ nuo politinio spaudimo, išskyrus LRT tarybą, kurios narius deleguoja politikai.
LRT taryba yra sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Pernai dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antrai kadencijai buvo perrinkta tik iš trečio karto. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų.
Siekiant, kad tokia situacija nepasikartotų, Seimas kovo pabaigoje pradėjo taisyti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarką.
Žiniasklaidos laisvės situacija išliko panaši
Žurnalistų organizacijų vadovų teigimu, reitingo nuosmukį galėjo lemti pagerėjusi ar pablogėjusi situacija kitose valstybėse.
„Ta padėtis žiniasklaidos laisvės Lietuvoje išlieka gana panaši“, – kalbėjo B. Davidonytė.
„Esame ne pirmame dešimtuke, antrame dešimtuke, bet bendrąja prasme tai vis tiek reiškia, kad esame prie laisviausių pasaulio šalių“, – sakė D. Radzevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad lyginant su Europos Sąjungos šalimis, Jungtinėmis Valstijomis, Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas yra gerokai aukštesnis.
Jungtinės Valstijos indekse užima 55 vietą, kai pernai buvo 45-oje.
Anot B. Davidonytės, Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingo nuosmukį sąlygoti galėjo politikų pasisakymai apie žiniasklaidą, sudėtingas regioninės žiniasklaidos finansavimas.
Estija indekse užėmė šeštą vietą, Latvija liko 12.
Vietos žiniasklaidai trūksta finansavimo
Pasak RSF, Lietuvos teisinei bazei trūksta aiškumo, ji ne visuomet padeda apsaugoti žurnalistų teises.
„Etikos klausimai reguliuojami savireguliacijos būdu, prižiūrint teismų įgaliotai asociacijai, tačiau kai kas tuo abejoja. Teismai kartais pirmenybę teikia asmens duomenų apsaugai, o ne žiniasklaidos laisvei“, – nurodoma ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad vietos žurnalistiką „žlugdė sistemingas finansavimo trūkumas“.
„(...) tačiau neseniai buvo pertvarkytas vietos žiniasklaidos finansavimo modelis. Naujai įsteigtas Medijų rėmimo fondas žada daugiausia dėmesio skirti nepriklausomai ir kultūrinei žurnalistikai. Tačiau išsilaikyti rinkoje vis dar labai sunku, ypač mažoms žiniasklaidos priemonėms“, – nurodo RSF.
Anot ataskaitos, Lietuvoje nėra sistemingų bandymų cenzūruoti kokybišką žurnalistiką, tačiau žurnalistai susiduria su savicenzūra rašydami apie tam tikrus istorinius ir lyčių klausimus.
Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje dominuoja Skandinavijos valstybės. Pirmoje vietoje kaip ir pernai išliko Norvegija, antroje – Danija, trečioje – Švedija, ketvirtoje – Nyderlandai, penktoje – Suomija.
Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti du neteisėti migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti du neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją4
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje8
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Galvosūkis net teisininkams: (ne)galima viešinti girtų vairuotojų tapatybės3
Neblaivi prie vairo pagauta moteris laimėjo teismą prieš jos veidą išviešinusius žurnalistus. Ar reikia viešinti nusižengimą padariusio privataus asmens tapatybę, nesutaria ne tik paprasti žmonės, bet ir teisininkai. Sutari...
-
Netiki valdžios pažadais: ar neprireiks pedagogams vėl rengti streiko?1
Vyriausybė mokytojams pažadėjo, kad šiemet jų alga kils iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir viršys 2,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, vidurkį. Tačiau valstybės kontrolės duomenys rodo, kad šį pažadą i...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...