Kairieji pasiryžę šeimos ir vaiko politiką pakeisti, tačiau kol kas neapsisprendžia, nuo ko pradėti. Apie kairiųjų vizijas – pokalbis su parlamentare socialdemokrate Rimante Šalaševičiūte, buvusia vaiko teisų apsaugos kontroliere.

– Lietuvos vaikų ir šeimų laukia tik šviesi ateitis. Toks įspūdis susidaro skaitant socialdemokratų Vyriausybės programą. Žadama didinti gimstamumą, išgyvendinti smurtą, pasirūpinti parama šeimai, besąlygiškai laikytis lyčių lygybės principo, nediskriminuoti vienišų motinų ar tėvų. Nuo ko pradėsite?

– Šiuo metu siekiame išsiaiškinti, kaip veikia dabartinė sistema. Seime suburta Vaiko gerovės parlamentinė grupė – praeitą kadenciją buvo panaikinta Šeimos ir vaiko reikalų komisija, buvo planų įsteigti komitetą, bet nuspręsta, kad tai neaktualu, ir vaiko bei šeimos klausimai pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nors komiteto darbotvarkėje jų būna nedaug.

Tad pagrindinis mūsų tikslas yra formuoti politiką, spręsti, kas yra susiję su vaiku, šeima ir su kitais klausimais, kurie aktualūs vaiko teisių apsaugai. Taigi pirmiausia nusprendėme labai išsamiai išanalizuoti esamą situaciją. Štai jau per pirmą posėdį sukvietėme šeimos politikos atsakingus vykdytojus iš ministerijų, iš kitų institucijų ir tiesiog išklausėme nuomonę, kokių trūkumų jie mato vaiko teisių sistemoje, pradedant ministerijų funkcijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padaliniuose, savivaldybėse. Priėjome prie išvados, kad būtina tą sistemą keisti, nes ji šiandien funkcionuoja su trūkumais.

– Kas labiausiai kliūva? Kada prasidės ta reforma?

– Kol kas nieko nesiūlome keisti. Nutarėme padaryti visos sistemos reviziją: ką mes turime, kokie teisės aktai veikia, ko trūksta, kas ne taip, išanalizuoti labai išsamiai. Nesiruošiame po gabaliuką ką nors keisti, nes kai einama tokiu keliu, išeina taip, kad įstatymai neveikia, juos įgyvendinti yra sunku arba per sudėtinga. Štai paskutiniame posėdyje mes net 9 institucijų atstovus išklausėme apie vaiko globos ir įvaikinimo problemas. Bendrą vaizdą kaip ir turime.

– Tai gal kairieji imsis paprastinti įvaikinimo ir globos tvarką?

– Taip, įvaikinimas tikrai turi būti supaprastintas. Ir jau daugybę metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba buvo rengusi teisės aktus, pradedant nuo Civilinio kodekso. Kai buvau vaiko teisių apsaugos kontrolierė, buvo teikiama siūlymų, bet jie taip ir liko tik svarstomi, net ne Seime, o institucijose. Taip, supaprastinti įvaikinimo tvarką reikia, mūsų nuomone, ir tai bus daroma.

O dėl vaikų globos klausimų – taip pat. Nors šiuo klausimu yra didesnė problema. Niekas nebenori globoti vaikų. Tai įvardijo tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Niekas nebenori paimti globoti vaikų į šeimas. Mažinamas globos namų skaičius arba jie sujungiami. Yra taip, kad vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė arba laikinoji globa, yra nepriimami iš šeimų siekiant parodyti, kad Lietuvoje mažėja globotinų vaikų.

– Praėjusios kadencijos Seime buvo kariaujami ideologiniai karai dėl šeimos sąvokos. Kairieji, žinoma, dešiniųjų sugalvotos šeimos koncepcijos nesilaikys. Ką siūlysite nauja?

– Taip, konservatorių sugalvotoje šeimos koncepcijoje įtvirtinta nuostata, kad pirmenybė būtų teikiama šeimai ir vaikams, kai yra registruota santuoka, – diskriminacinė. Socialdemokratų požiūris kitoks. Valstybė yra vienodai atsakinga už visus vaikus: ar jie gimę registruotoje santuokoje, ar jie auga nepilnoje šeimoje, ar kitokiose. Socialdemokratų pozicija yra tokia: visi vaikai lygūs ir negali būti dėl šeimos statuso diskriminuojami.

– Vyriausybės programoje daug kalbama apie tai, kad bus didinamas gimstamumas. Kaip to sieksite?

– Mūsų Vaiko gerovės parlamentinė grupė tai analizuos. Man atrodo, kad gimstamumo didėjimą turėtų nulemti ekonominė situacija. Statistika liudija, kad gimstamumas kilo, kai buvo gera šalies ekonominė situacija. Kai kas mėgina sakyti, kad tai lėmė tik didelių išmokų gimus vaikui mokėjimas. Tačiau tai netiesa. Gimdyti šeimos apsispręsdavo pagal ekonominę situaciją.

Gimstamumas labai priklauso nuo valstybės teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo. Mes ruošiamės ir tai aiškinsime. Atliksime analizę, kokia yra vaikų neformaliojo ugdymo, ikimokyklinių įstaigų situacija. Turi būti užtikrinta, kad mažametis vaikas galėtų saugiai praleisti laiką iki darbo dienos pabaigos, o tėvai galėtų dirbti. Tėvų apklausos liudija, kad jie, augindami vaiką, nori dirbti ir užsidirbti, tačiau pasigenda ne finansinės, bet kitokios pagalbos. Yra daug galimybių padėti šeimoms. Iki Seimo pavasario sesijos pabaigos sieksime išsiaiškinti, ko trūksta, o ko reikėtų atsisakyti, ir pradėsime reformas.

– Vyriausybės programoje skelbiama, kad ir smurto šeimose bus mažiau. Padėtis, kaip liudija tyrimai, tik blogėja. Jei jais tikėtume, pusė tėvų savo vaikus muša.

– Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurį per praėjusią kadenciją buvo įregistravusi ir teikė Seimo narė Ona Valiukevičiūtė, svarstymas vyko ne vieną kartą. Juo buvo siekiama uždrausti smurtą prieš vaikus. Deja, pataisos nebuvo priimtos vos kelių balsų skirtumu. Dabar parengtas naujas vaiko apsaugos įstatymo projektas. Apie tai jau yra ir bus daug diskutuojama. Ten taip pat yra nuostatos, reglamentuojančios smurto prieš vaikus uždraudimą.

– Taip pat vaiko apsaugos įstatymo projektu siūloma uždrausti palikti 7 ar net 10 metų vaikus be vyresnių kaip 14-mečiai asmenų priežiūros. 14-os nesulaukusius vaikus vyresni asmenys privalėtų prižiūrėti nuo 22 iki 6 val. Ar kairieji pasiryžę pritarti tokiems – kol kas projektiniams – siūlymams?

– Mano nuomonė tokia, kad mes palaipsniui turime žingsniuoti link tokios nuostatos. Tai sakiau jau prieš penkerius metus. Taip, tam reikia ruoštis. Turi būti gera ekonominė situacija, pakankamai paslaugų teikiama, kad vaikus būtų galima leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kad vaikas būtų užimtas mokykloje, ypač pradinukai. Kad popamokinė veikla būtų nemokama, o šiandien tai kainuoja labai brangiai.

Kai bus sudarytos sąlygos dirbančiai motinai ar tėvui vaikus palikti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje saugiai ir jie žinos, kad vaikui nieko neatsitiks, toks reglamentavimas galimas ir reikalingas. Jei pažiūrėsime, kaip su tuo tvarkomasi Skandinavijoje, pamatysime, kad ten yra dar griežtesnis reglamentavimas. Senosiose Europos valstybėse net nekyla klausimų, kad tai yra blogai, – taip tiesiog turi būti. Mes pasiryžę pakeisti ir šeimos politiką.

Dosjė

Rimantė Šalaševičiūtė

Gimė: 1954 m.

Išsilavinimas: 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Darbas: pirmoji darbovietė – Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Jame dirbo teisininke, dėstytoja.

1995–2010 m. Seimo kontrolierių įstaigoje – Seimo kontrolierės patarėja, Seimo kontrolierė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Šeima: susituokusi, turi tris dukteris.