Rusija neįvykdė pažadų per Latvijos ir Rusijos sieną praleisti Lietuvos vežėjus. Šalies valdžia ieško išeičių, o vežėjai teigia, kad ši blokada juos sužlugdys.

Kalbos nepadeda

Po savaitgalio vilkikų eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje nė kiek nesutrumpėjo. Priešingai, pagrindiniame Latvijos ir Rusijos pasienio kontrolės poste Terechovo-Burački jos ištįso kone dvigubai. Vakar pasienyje buvo nusidriekusi apie 10 km eilė. Anot vežėjų, joje buvo įstrigę gerokai per 300 Lietuvos vilkikų.

Be to, suformuotos dvi atskiros eilės: viena – rusų, latvių ir kitų šalių vežėjams, kita – lietuvių sunkvežimiams. Šioje lietuvių eilėje stovi ir paprastai pirmenybę gaunantys greitai gendančių produktų vežėjai.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" duomenimis, vakar rytą prie Terechovo-Burački pasienio kontrolės posto iš Latvijos pusės laukė per 350 lietuvių vilkikų, dar apie 150 buvo užstrigę muitinės terminale tarp abiejų šalių. Ilgesnės eilės nei savaitgalį esą nutįso ir kelyje iš Rusijos į Latviją.

Penktadienį Terechovo-Burački muitinės posto vadovybė žadėjo palengvinti, kad lietuviai greičiau pervažiuotų, ir atsiųsti papildomą muitininkų pamainą, tačiau pažadų neįvykdė. Vietoj to šeštadienį, baimindamiesi galimų neramumų, rusai į pasienį išsikvietė net specialiųjų pajėgų būrį.

Nepadėjo ir susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pokalbis su Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu. Pareigūnai esą sutarė, kad problemos nereikia politizuoti ir svarbu spręsti ją kuo greičiau.

Valdžia puolė dirbti

Spręsti problemų Latvijos ir Rusijos pasienyje vakar išvyko ir tarpžinybinė darbo grupė, kurią sudaro Susisiekimo, Užsienio reikalų bei Ūkio ministerijų, Muitinės departamento ir vežėjų atstovai. Darbo grupei vadovauja užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

"Padėtis iš tikrųjų sudėtinga, bet vyksime į pasienį kalbėtis su rusais. Norime išspręsti šį klausimą dalykiškai, nepolitizuodami jo. Tikiuosi, iki trečiadienio reikalai pajudės. Yra pasiūlymas iš Lietuvos vykstančius skubius krovinius žymėti specialiomis žymomis, juos rusai galėtų praleisti lengviau. Tačiau viskas priklausys nuo Rusijos pareigūnų geranoriškumo", – sakė susisiekimo ministras E.Masiulis.

Iš atostogų atšauktas Lietuvos ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus. Jis bandys diplomatiniais kanalais ieškoti konflikto sprendimo priemonių, organizuos Lietuvos ir Rusijos muitininkų susitikimą.

Karas jau pralaimėtas?

Vežėjai neslepia jau nuleidę rankas. Esą dabar nelabai svarbu, kokia bus konflikto baigtis, mat karas jau pralaimėtas.

Pasak "Linavos" viceprezidento Jono Grybausko, vieną didžiausių rinkų transporto sektoriuje – krovinių vežimo į Rusiją – lietuviai jau prarado. Lietuvos vežėjų reputacija sugadinta, kitų šalių verslininkai jiems jau nepatiki krovinių. "Užsakovai atsisako mūsų paslaugų, nutraukia kontraktus ir samdo kitų šalių automobilius. Dalį rinkos prarasime visam laikui, nes geros vietos tuščios nebūna. Į mūsų vietą jau ateina lenkai, latviai, rumunai, bulgarai", – liūdnai aiškino "Linavos" viceprezidentas.

Jis jau apskaičiavo ir preliminarius vežėjų nuostolius. Esą viena prastovos diena įmonei kainuoja apie 250 eurų (862,5 lito). Kadangi konfliktas tęsiasi jau savaitę, o eilėje stovi apie 300 sunkvežimių, bendra nuostolių suma gali siekti apie 525 tūkst. eurų (1,8 mln. litų).

"Tokie konfliktai dažniausiai užsitęsia kelis mėnesius. Gerai, kad šįkart valdžios institucijos supranta, jog tai nėra tik mūsų reikalas, ir aktyviai dalyvauja sprendžiant šį reikalą", – guodėsi J.Grybauskas.

Rusams atgal nesmogė

Susisiekimo ministras E.Masiulis pripažino, kad toks konfliktas – stiprus smūgis Lietuvos vežėjams, tačiau jis teigė esąs įsitikinęs, kad vėliau mūsų verslininkai dalį krovinių vėl atsikovos.

E.Masiulis taip pat pabrėžė, kad Lietuva jokių atsakomųjų priemonių kol kas nesiėmė ir Rusijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai prasilenkia su tiesa.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad atsakydama į rusų muitinės veiksmus sugriežtinti lietuvių vežėjų patikrą, Lietuva nuo rugpjūčio 15-osios panaikina 35 proc. lengvatą ketaus tranzitui geležinkeliu į Kaliningrado sritį. Tačiau "Lietuvos geležinkelių" atstovai viešai atmetė tokius kaltinimus ir patikino, kad vos vienai įmonei taikytą lengvatą atšaukti paprašė patys rusai.

"Atsilyginti tikrai turime kuo, bet to nedarysime. Dabar reikia išspręsti šią problemą, o ne didinti konfliktą. Pradėti ekonominį karą dabar tikrai ne laikas", – tikino susisiekimo ministras. Neoficialiomis žiniomis, Lietuva vis dėlto svarsto galimybes imtis atsakomųjų priemonių.

Rusai sugriežtintos patikros taisykles lietuvių vežėjams pradėjo taikyti praėjusį antradienį. Rusijos muitinės tarnyba aiškina, kad griežčiau tikrinti lietuvius prireikė dėl padidėjusio neteisėtai vežamų krovinių iš Lietuvos skaičiaus. Tačiau Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad nustatyti 16 galimų pažeidimų sudaro vos 0,03 proc. visų Lietuvos vežėjų vykdytų muitinės procedūrų, o toks pažeidimų skaičius nėra didesnis nei įprastai. Spėjama, kad blokuodama Lietuvos vežėjus Rusija bando padėti savo vežėjams ar nukreipti krovinius į jų stokojantį Sankt Peterburgo uostą.

Petras Auštrevičius, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys:

Man kelia nerimą, kad skrupulingai tikrinami būtent lietuvių krovininiai automobiliai. Galima įžvelgti išskirtinumą arba bandymą išskirti, juo labiau kad Lietuvos vežėjai yra yra gerai vertinami Europos keliuose. Toks priekabiavimas kelia pagrįstų minčių, kad tai gali būti bandymas mus pamokyti. Griežtesnį vilkikų tikrinimą galėjo išprovokuoti tam tikrų Rusijos politikų nepasitenkinimas Lietuvos laikysena dėl stalinizmo prilyginimo nacizmui ir laikysenos gretimų naujųjų demokratijų atžvilgiu.

Nežinau, kaip vežėjai gali patys šį klausimą išspręsti. Teisingai daro Vyriausybė ir pavieniai ministrai, kurie rūpinasi šiuo klausimu. Pastūmėti šį politiškai įstrigusį kamuolį turi politikai.

Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:

Kiek aš tą dalyką seku ir kiek girdėjau ministro kalbas, apie politiką čia kalbos nėra. Tam tikros interpretacijos galimos, tačiau nenorėčiau galvoti, nes daug ką galima sugalvoti. Manau, kad čia politikos tikrai nereikėtų painioti, nes jei mes šitokius dalykus politizuosime, tada santykiai bus labai komplikuoti. Tai tėra techninė problema.