Su korupcija kovojančios organizacijos vadovas teigė, kad antradienį paskelbto Lietuvos korupcijos žemėlapio rezultatai siunčia pavojaus signalą: „Jei nepakeisime savo požiūrio į korupcijos prevenciją, užstrigsime pokyčio neduodančiame veikime“.

„Niekaip neišnaikiname kyšininkavimo. Per pastarąjį dešimtmetį padarėme akivaizdžią pažangą ir beveik triskart sumažinome kyšininkavimo lygį šalyje. Tačiau tai, kad kelerius metus iš eilės kas dešimtam lietuviui dar tenka duoti kyšį, bado akis“, – BNS perduotame komentare tvirtino S. Muravjovas.

Anot jo, kyšininkavimas yra viešosios paslaugos brokas, kuriam ne vieta demokratinėje gerovės valstybėje, o šis klausimas yra „žemai kabantis vaisius, kuris, visų pirma, yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir gydymo įstaigų vadovų rankose“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ rodo, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas pernai nurodė davęs kyšį – šis rodiklis išsilaiko panašus jau kelerius metus, o kas penktas teigia, kad jį duotų, jei tai padėtų išspręsti jo problemas. Kaip labiausiai korumpuotą sritį respondentai nurodė sveikatos apsaugos sektorių.

Tačiau tai, kad kelerius metus iš eilės kas dešimtam lietuviui dar tenka duoti kyšį, bado akis.

Pasak TILS vadovo, apklausos rezultatai siunčia aiškią žinią: seni kovos su korupcija metodai Lietuvai nebetinka.

„Mes išaugome „senąjį antikorupcinį rūbą“, atėjo laikas iš naujo pasiskirstyti vaidmenimis bei skirti ypatingą dėmesį skaidrumui“, – teigia S. Muravjovas.

Antradienį STT paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, palyginti su 2020 metais situacija reikšmingai nepasikeitė.

Dauguma gyventojų (65 proc.) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas ir penktadalis gyventojų teigė, jog duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas, dar 39 proc. pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Patiems respondentams per 12 mėnesių kyšį siūlė 4 proc. atvejų.