„Nors strateginiuose dokumentuose lyčių aspektas įvardijamas kaip horizontali gairė, jo įgyvendinimas praktikoje stringa. Trūksta strateginio požiūrio į lyčių lygybės integravimą, o švietimo srityje lyčių stereotipai ir smurto prevencija tebėra palikti pavienėms iniciatyvoms be ilgalaikio valstybės įsitraukimo, trūksta smurto dėl lyties prevencijos ir lyčių lygybės temų nagrinėjimo visuose mokymo lygmenyse“, – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime cituojama B. Sabatauskaitė.

Lietuvoje trūksta detalių duomenų apie smurto aukas

Pristatydama teisinius iššūkius Jungtinių Tautų biure, kontrolierė akcentavo, kad kovos su smurtu artimoje aplinkoje įstatymas nėra jautrus lyčių aspektui, o Stambulo konvencijos ratifikavimas stringa dėl politinio pasipriešinimo ir dezinformacijos.  Anot jos, didele problema išlieka ir nepakankamas duomenų rinkimas.

„Lietuvoje vis dar nėra detalių duomenų apie smurto aukas pagal jų negalią, sąsają su smurtavusiu asmeniu ar migracijos statusą. Tokios informacijos trūkumas apsunkina veiksmingos lyčių lygybės politikos ir efektyvios pagalbos sistemos kūrimą“, – pažymi tarnyba.

Netinkama finansavimo strategija trukdo nuosekliai ir sistemingai spręsti lyčių nelygybės problemas

Kontrolierė renginyje taip pat atkreipė dėmesį ir į nepakankamą finansavimą diskriminacijos ir smurto lyties pagrindu prevencijos priemonėms tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu.

„Nors įvairios iniciatyvos, tokios kaip darbo ir asmeninio gyvenimo balanso skatinimas, lyčių stereotipų mažinimas švietime ir pagalbos prieinamumo analizė, jau duoda rezultatų, jų įgyvendinimas priklauso nuo pavienių projektų ir laikino finansavimo. Prevencinės programos nėra integruotos į ilgalaikes strategijas, o tai trukdo nuosekliai ir sistemingai spręsti lyčių nelygybės problemas“, – rašoma pranešime.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje vis dar gajus

Apžvelgdama Lietuvos situaciją, kontrolierė taip pat pabrėžė, kad šalyje vis dar egzistuoja didelis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. B. Sabatauskaitės teigimu, moterys vis dar uždirba apie 13,5 proc. mažiau nei vyrai, o didžiausias atlygio skirtumas pastebimas 31–40 metų amžiaus grupėje, kai moterys dažniausiai stabdo karjerą dėl vaikų priežiūros.

„Vyresniame amžiuje tai atsispindi mažesnėse pensijose – moterų vidutinė pensija yra 19 proc. mažesnė nei vyrų. Be to, 65 metų ir vyresnių moterų skurdo rizikos lygis yra didesnis, nei šios amžiaus grupės vyrų. Taip pat pastebima, kad didžioji dalis namų ruošos ir vaikų priežiūros vis dar gula ant moterų pečių – 65 proc. moterų kasdien atlieka buities darbus, tuo tarpu vyrų – tik 29 proc.“, – akcentuoja tarnyba.

B. Sabatauskaitės teigimu, realūs pokyčiai neįvyks be strateginių priemonių, kurios apimtų nuoseklų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą nacionalinių ir savivaldybių lygmenimis, mokyklų programų peržiūrą, teisės aktų stiprinimą ir adekvatų finansavimą.