Šachmatai – ne tik intelektuali pramoga suaugusiesiems, bet ir puiki vaikų lavinimo bei švietimo priemonė. Tuo įsitikinę šio aristokratiško sporto entuziastai ir profesionalai inicijavo projekto "Šachmatai mokykloje" idėją.

Žinomi Lietuvos šachmatininkai neseniai Seime pasirašė memorandumą, ragindami šachmatų pamokas įtraukti į švietimo sistemą. Jie siūlo patobulinti ugdymo programas, numatyti šachmatų pagrindų mokymą pradinėse klasėse bei ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kreipimesi prašoma, kad jau 2016-ųjų mokslo metų pradžioje bent 15 proc. Lietuvos mokyklų pradėtų įgyvendinti programą "Šachmatai mokykloje".

"Buvo susirinkusi šachmatų bendruomenė, politikai. Drauge priėmėme raštišką memorandumą, kad įpareigotume Švietimo ministeriją neatidėlioti mūsų siūlymo, kad viskas vėl neliktų tik kalbomis", – sakė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Garsiausia šalies šachmatininkė neslėpė, jog ši smegenų mankšta Lietuvoje buvo išstumta į užribį.

– Kodėl norite šachmatus būtinai įtraukti į švietimo sistemą? Juk ir dabar vaikai gali netrukdomi rinktis šachmatų būrelius.

– Lankyti būrelius galima, tačiau tai bus jau kitokio pobūdžio veikla. Joje svarbiausia treniruotis ir siekti kuo aukštesnio sportinio rezultato. O mes siūlome šachmatus panaudoti kaip švietimo priemonę, kaip lavinimo įrankį. Tai vyksta daugelyje Europos šalių. Dar 2012 m. Europos Parlamentas išleido rekomendaciją, siūlydamas ES narėms savo švietimo sistemose įgyvendinti programą "Šachmatai mokyklose".

– Ar šachmatų užsiėmimas būtų kaip atskira pamoka?

– Tai priklauso nuo Švietimo ministerijos pozicijos. Jos nuomonė šiuo atveju yra svarbiausia. Ministerija turėtų numatyti, kur tą pamoką būtų galima įtraukti. Viena galimybių – kad šachmatų užsiėmimas atstotų vieną matematikos pamokų. Toks modelis sėkmingai išbandytas jau keliose šalyse. Tarkime, iš keturių matematikos užsiėmimų vienas skiriamas šachmatams. Tiksliau, matematikos mokymuisi naudojama šachmatų lenta. Įrodyta, kad toks būdas yra efektyvus lavinant pradinukus – antrokus arba trečiokus. Kita galimybė: visiškai atskira šachmatų pamoka. Kursas elementarus, jame integruotos matematikos, pasaulio pažinimo ir kitų sričių temos.

– Ne taip seniai didelis būrys garsiausių šalies atletų pasirašė kreipimąsi į Seimą, kad Lietuvoje būtų įvestos papildomos fizinio lavinimo pamokos. Ar jūs tam pritariate?

– Šiais laikais vaikai daugiausia laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterio, ar šiaip susikaupę prie vadovėlių. Tad papildomas pajudėjimas nepakenktų. Kita vertus, vyresnėse klasėse nemažai mokinių atleidžiami netgi nuo tų privalomų kūno kultūros pamokų. Kažin ar būtų prasmė jiems skirti dar vieną užsiėmimą.

– Vaikams nepaprastai naudingos būtų ir privalomos plaukimo pamokos. Mažuosius masiškai mokant plaukti būtų išgelbėta ne viena gyvybė. Yra siūlymų juos primygtinai supažindinti ir su sportine gimnastika, nes ši šaka itin naudinga vaiko kūno vystymuisi, išmoko taisyklingos laikysenos ir t.t. Vadovaujantis tokia logika mūsų pradinukai kasdien turėtų ne po 5 ar 6 pamokas, o po 8-ias – 9-ias. Ar aštuonmetis vaikas pajėgus atlaikyti tokį krūvį?

– Jokiu būdu ne, mes to ir nesiūlome. Mokyklos ir dabar turi tam tikrą laisvę rinktis. Mūsų siekis, kad pedagogai turėtų papildomą galimybę vystyti vaikų intelektinius sugebėjimus.

– Nemažai tėvų tvirtina, jog mokinių tvarkaraštis ir taip perkrautas, kartais – ne pačiais naudingiausiais užsiėmimais. Gal šachmatus vertėtų padaryti pasirenkamu užsiėmimu, tarkime, vietoje etikos ar panašių ne pagrindinių pamokų?

– Daryti papildomos pamokos tikrai nevertėtų. Tačiau su Švietimo ministerijos atstovais kalbėjome, kad tai galėtų būti integruota pamoka drauge su kažkurios srities disciplina. Tai vaikams netgi sumažintų krūvį, paįvairintų mokymosi procesą.

– Ar šachmatų pamokos trukmė ir forma būtų standartinė – 45 min.?

– Ji turėtų atitikti pradinukų pamokos trukmę – 35 min. Pagal tyrimus 7 – 9 metų vaikai sutelkti dėmesį sugeba maždaug pusvalandį, tad turėtume tilpti į panašius laiko rėmus. Tačiau detales turėtų sudėlioti ekspertai.

– Kiek metų truktų tokios studijos?

- Standartiškai įvadiniai šachmatų kursai išdėstomi per vienus mokslo metus. Po vieną pamoką per savaitę arba per dvi savaites.

– Kuo remdamasi teigiate, kad šachmatai yra itin naudingi vaikų protiniam vystymuisi?

– Argumentai paremti moksliniais tyrimais, kurių sąrašas yra ilgas. Deja, ši informacija neišversta į lietuvių kalbą, tačiau tikrai jos galima rasti. Pati skaičiau ne vieną knygą ir galiu pasakyti, kad tyrimų duomenys skamba įtikinamai. Nustatyta, kad šachmatais nuolat žaidžiantys vaikais pagal protinį vystymąsi maždaug metais lenkia kitus bendraamžius. Pavyzdžiui, labai išsamūs tyrimai buvo atlikti Armėnijoje. Tiesa, ten šachmatai yra privaloma disciplina ir tai nepaprastai vertinama. Kita moksleivių grupė buvo tirta Niujorke. Tyrime dalyvavo net 3 000 moksleivių. Rezultatai parodė, kad žaidžiantieji šachmatais akivaizdžiai pranašesni už bendramokslius, jiems puikiai sekasi ir tikslieji, ir humanitariniai mokslai.

– Ar šachmatai padeda ugdyti ir teigiamas charakterio savybes?

– Be matematinių gabumų, ugdoma ir kantrybė, ištvermė, atsakomybė, gebėjimas savarankiškai spręsti iškylančias užduotis.

– Kurios šalys yra įdiegusios programą "Šachmatai mokyklose"?

– Vengrija, Švedija, Danija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Belgija, Nyderlandai ir t.t. Geografija labai plati. Kiekvienoje šalyje randama tinkamiausia forma, kaip programą integruoti į mokymosi procesą.

– Ar jūsų iniciatyva sulaukė valdžios palaikymo?

– Susidomėjimas yra, bet dėl palaikymo sunku spręsti. Ši idėja nėra nauja. Dar 2013 m. buvo pasirašytas visų politinių partijų susitarimas Seime remti tokį projektą. Praėjo dveji metai, o kaip pavyks visa tai įgyvendinti, kol kas neaišku.

– Ar esate apskaičiavę, kiek valstybei kainuotų projekto įgyvendinimas?

– Konkrečių skaičiavimų nebuvo, tačiau sumos tikrai nebūtų didelės. Šachmatai – ir šia prasme yra gera veikla, nes jiems reikalingos priemonės (žaidimo lentos ir figūros) nėra brangios. Skandinavijoje tai laikoma vienu pigiausių ir efektyviausių būdų paįvairinti mokymosi procesą ir kartu lavinti vaikus.

– Pati auginate tris vaikus. Ar juos ugdote pasitelkdama šachmatus?

– Taip, vyresnieji sūnūs – trylikos ir vienuolikos metų – moka žaisti. Jaučiu, kad šachmatai jiems teikia didelę naudą. Mano pagrandukas dar – ne šachmatininkas, nes jam – tik vieni metukai.