Istorinį teisingumą atkurti reikia, tačiau tai valstybei kainuotų pernelyg brangiai. Taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino parlamentarams, siekiantiems, kad laisvės kovų dalyviais būtų pripažinti ir žydų gelbėtojai.

Ministerija „už“, bet „prieš“

Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pareikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras. Maždaug tokio atsakymo sulaukė grupė Seimo narių, kurie siekia, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių statusą gautų ir holokausto aukų gelbėtojai.

SADM stoja piestu prieš tokią įstatymo korekciją – esą dėl to nukentės valstybės biudžetas. Ministerija įtaria, kad laisvės kovų dalyvio statusą gavę žydus gelbėję lietuviai ūmai ims prašyti valstybinių pensijų.

Donato Jankausko vadovaujama ministerija siūlo tokio įstatymo projekto apskritai nesvarstyti, tačiau rašte Vyriausybei dėsto, kad siekiui atkurti istorinį teisingumą pritaria.

„Remiantis įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktais duomenimis, yra 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų. Šiems asmenims pripažinus neginkluoto pasipriešinimo dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, jie galės pretenduoti į pirmojo arba antrojo laipsnio valstybines pensijas, kurioms mokėti kasmet papildomai prireiktų apie 900 tūkst. litų iš valstybės biudžeto“, – rašoma SADM pateiktame nutarimo projekte.

Ministerija taip pat prognozuoja, kad valstybės paramos gali prašyti ir žuvusiųjų ar nužudytų gelbėjant žydus artimieji. „Žuvusiųjų gelbėjant žydus per holokaustą šeimų narių vienkartinėms pašalpoms prireiktų apie 1 mln. litų iš valstybės biudžeto“, – aiškina ji.

Galutinai dėl to rytoj apsispręs Vyriausybė, tačiau Seimas gali elgtis ir kitaip – priešingai, nei nuspręs ministrai.

Gelbėtojai – 90-mečiai

Tokiai ministerijos pozicijai prieštarauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jam vadovaujanti Teresė Birutė Burauskaitė ministerijai paaiškino, kad istorinį teisingumą atkurti gali būti per vėlu, nes žydų gelbėtojai – garbaus amžiaus senukai.

„Turint omenyje, kad anksčiau paskirtų, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjų gretos kasmet retėja, naujų papildomų lėšų reikėtų ne tiek jau ir daug. Žydų gelbėjimas per holokaustą vyko 1941–1944 m., tai yra prieš 70 metų. Kadangi juos gelbėjo daugiausia suaugę žmonės, šiuo metu gelbėtojams vidutiniškai yra 90 metų. Dar po penkerių metų šia įstatymo pataisa nebebus kam pasinaudoti“, – SADM pateiktame rašte nurodė T.B.Burauskaitė.

Tiesa, žydus gelbėjusių lietuvių skaičius iki šiol neaiškus. Lietuvos istorikai ir specialistai to dar nėra deramai išnagrinėję. „Šiuo metu, preliminariais duomenimis, pretenduoti į laisvės kovų dalyvio teisinį statusą galėtų 2640 asmenys“, – teigiama LGGRTC rašte ministerijai.

Pakeisti įstatymą ir į jį įtraukti žydų gelbėtojus siūlo dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, dirbančių Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reikalų komisijoje Seime. Paradoksalu, kad D.Jankauskas taip pat priklauso Tėvynės sąjungai.

„Ministerijos atsakymas nestebina. Tačiau stebina tai, kad dar net neaišku, kiek iš minėtų asmenų gali paprašyti valstybės paramos, o atsakymas jau yra neigiamas“, – gūžčiojo pečiais komisijos narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė.