JAU RYTOJ

Šampano taurė už naują laimę

Jau rytoj laikrodžių dūžiai paskelbs 2004-uosius. Jau rytoj, jų rodyklėms artėjant prie dvyliktos, kelsime taures putojančio gėrimo, linkėdami vieni kitiems laimės. Ir vėl poškės atkemšami šampano buteliai, šaltas putojantis gėrimas ne kartą pripildys mūsų taures...

Išties sunku įsivaizduoti, kaip akcentuotumėme Naujųjų metų pradžią, jei nebūtų šampano. Jis – nepakeičiamas šventės ar pergalės, pradžios ir pabaigos simbolis. Šis taurus gėrimas džiugina kiekvieno rafinuotą gyvenimą mėgstančio žmogaus širdį.

Velnio gėrimas

O juk to duslaus pokštelėjimo nebūtų, jei ne benediktinų vienuolio Domo Pjero Perinjono (Perignon) 1668-1670 metų bandymas antrą kartą fermentuoti vyną. Tai atsitiko Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl ir naujasis gėrimas, pradėjęs naują vynininkystės erą, buvo pavadintas vietovės vardu – šampanu.

Istorijos šaltiniai tvirtina, kad šampano išradėjas Domas Perinjonas buvo pirmasis žmogus, sugebėjęs šį putojantį „velnio gėrimą“ supilstyti į tvirto stiklo, atlaikančio fermentacijos metu padidėjusį slėgį, butelius ir juos užkimšti.

Prabangų putojantį vyną išradėjo vardu pirmiausia užregistravo garsus vyno gamintojas Euženis Mersjė (Eugene Mercier). Vėliau šį prekės ženklą jis perdavė kompanijai „Moet and Chandon“, kuri jį panaudojo savo išskirtinio vyno, pradėto gaminti 1937 metais, pavadinimui.

„Dom Perignon“

Dabar šampanas „Dom Perignon“ pripažintas geriausiu iš visų šampano rūšių. Taip teigia didžiausi šios srities specialistai – enologai (enologija – mokslas, tiriantis vyno gamybą, laikymą ir rūšis).

Šis šampanas gaminamas tik iš Chardonnay ir Pinot Noir veislių vynuogių, jas maišant vienodomis dalimis. Tik gero derliaus metais pagamintas šampanas yra blyškios aukso spalvos. Kol „Dom Perignon“ yra jaunas, jo skonyje atsiskleidžia neįtikėtinai švelni ir harmoninga vaisių bei aromatų dermė. Šampanui bręstant, jis įgyja nuostabaus sodrumo ir rafinuotumo – skonio savybių, kuriomis pasižymi tik vos kelios pačių tauriausių gėrimų rūšys.

Todėl nenuostabu, kad į Lietuvą atvežto netgi toli gražu ne paties seniausio „Dom Perignon“ kaina viršija 400 litų. Daug kam atrodys brangoka, tačiau nors kartą verta paragauti, kad žinotume tikro, klasikinio šampano skonį. Ar galvotume apie brangią dovaną gerbiamam asmeniui, ar rengtume brangiausių mums žmonių susitikimą, ar tiesiog norėtume patys pasilepinti, kodėl gi nepasirinkus paties geriausio? Juolab Naujųjų metų proga, kai keliame taures už mūsų laimę...

Pilnatvės sulaukęs

Reikia mažiausiai trejų metų, kad taurėje atsirastų šampano burbuliukų šokis – kaip mūsų džiaugsmo, jausmų ir pakilios nuotaikos bei šventinio iškilmingumo išraiška. Šampanas – tai antrą kartą fermentuotas vynas. Fermentacija vyksta buteliuose, kurie periodiškai kratomi, keičiama jų padėtis specialiame stove. Fermentacija trunka mažiausiai metus. Po to iš butelio pašalinamos mielės, kurios prieš tai užšaldomos. O kad šampanas įgautų malonų skonį, jis brandinamas butelyje dar mažiausiai dvejus metus. Šio gėrimo gamybos procesas ilgas, tad ir šampano kaina – gana aukšta.

Stengdamiesi patenkinti šampano paklausą, vyndariai priversti gaminti labai didelį jo kiekį. Todėl rinka užversta jaunu, neišlaikytu šampanu, kurio kaina prieinama kiekvienam. Tuo tarpu kolekcinis „Dom Perignon Oenotheque“ šampanas pagamintas iš 1959,1962, 1973, 1980, 1985, 1988 metų derliaus vynuogių. Kuo senesnis – tuo kokybiškesnis ir brangesnis. Jo gamintojai teigia, kad šis putojantis vynas tampa geriausios kokybės, pasiekia vadinamąją pilnatvę per 3 fermentacijos stadijas: pirmoji – po 6-7 metų, antroji – po 12-20 metų, trečioji – po 25-30 metų nuo pagaminimo datos.

Geriausi iš geriausių

Rinkoje šampano pasirinkimas – gana didelis. „Dom Perignon“ – ne vienintelis tikras klasikinis prancūziškas šampanas iš Šampanės regiono. Jį gamina ir kitos firmos, pasaulyje pelnę gerą vardą ir pripažinimą.

Mažiausiai jums kainuos šampanai „Brut Exc. Gosset“ arba „Drappier Champagne Carte D’Or Brut“ - tik maždaug 100 litų. Be abejo, jie abu dar gana jauni, tačiau turtingo, intensyvaus skonio.

Šampano istorija neatsiejama ir nuo „Moet & Chandon“ vardo. Pas mus šampano „Moet & Chandon Brut Imperial“ butelis kainuoja maždaug 140 litų.

Tiek pat sumokėsite ir už „Veuve Clicquot Ponsardin“ arba „VCP Yellow label brut“ šampaną, kuris irgi pagamintas pagal per šimtmečius nusistovėjusią gamybos technologiją. Į jų kupažą įeina vynuogių, surinktų iš daugiau nei 50 skirtingų kompanijos vynuogynų, turinčių aukščiausią Cru kategoriją, vynas. Iki 40 proc. šių šampanų kupažo sudaro devynerius metus brandintas rezervinis vynas, todėl išlieka geras gėrimų skonis ir kokybė.

Firma „G.H.Mumm“ buvo įkurta 1827 metais. Nuo pat jos įsikūrimo karališkasis šampanas tapo labai populiarus Europos karalių ir didikų rūmuose. Pavadinimas „Mumm Cordon Rouge H.B.“ tapo šios firmos, žinomos daugiau kaip 160 pasaulio šalių, simboliu. Jo pasaulinės šlovės pagrindas – puikios savybės, pastovi ir nepriekaištinga kokybė. Tai oficialus „Formulės-1“ lenktynių nugalėtojų šampanas. Šio šampano butelį Lietuvoje galima nusipirkti už 225 litus. O jaunesnio, tiesiog „Mumm Cordon Rouge“ rasite ir už 125 litus.

O štai firmos „Perrier Jouet“ istorija prasidėjo dar 1815 metais. Šampanas „Perrier Jouet Belle Epoque Brut“ – brangus (pas mus – maždaug 400 litų), prestižinis, dvelkiantis tobulybe, skirtas specialioms progoms gėrimas. Butelio dizainas, apipavidalinimas buvo sukurtas dar 1902 metais ir nuo tol nesikeičia.

Žaismingasis vynas

Ilgas ir sudėtingas šampano gamybos procesas skatino ieškoti būdų, kaip greičiau ir pigiau pagaminti putojantį vyną. Ilgametės paieškos suteikė galimybę sutrumpinti gamybos procesą maždaug 30 kartų, po kurio taurėje jau gali žaisti kylantys burbuliukai. Ne veltui toks putojantis vynas dar vadinamas žaisminguoju. Jam dažniausiai naudojamas „Charmat“ gamybos būdas, kai antrinė vyno fermentacija vyksta didelėse uždarose talpose, esant dideliam slėgiui. Tai leidžia šampanizuoto vyno gamybos procesą sutrumpinti nuo kelerių metų iki mėnesio. Po to putojantis gėrimas išpilstomas į butelius. Tokio vadinamojo šampano – lietuviško, latviško, moldaviško – pilnos mūsų parduotuvių lentynos. Šis putojantis vynas, net pats geriausias, nekainuoja ir dvidešimties litų.

Klasikinis šampano gamybos būdas – vyno rauginimas buteliuose – sukurtas Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl tik šioje vietovėje pagamintas produktas turi išskirtinę teisę vadintis šampanu. Visose kitose šalyse buvo kuriamos gamyklos, kurioms buvo leista gaminti vyną pagal šampano technologiją, bet uždrausta jį vadinti šampanu. Prancūzijoje, ne Šampanės provincijoje, pagal šią technologiją pagamintas putojantis vynas vadinamas vin mousseux, Italijoje – spumante, Ispanijoje – cava, Vokietijoje – sekt, Lietuvoje – šampanizuotu vynuogių vynu. Tokio vyno butelį čia galime nusipirkti vos už kelias dešimtis litų.

Pas mus parduotuvėse galite užtikti itališkojo saldaus „Asti Martini“, ispaniško „Freixenet Brut Nature“ arba „Freixenet Cordon Negro“, kurie abu sausi ir yra putojančių vynų lyderiai pasaulyje. Tarp kitko, ispaniškas cava pasaulio putojančių vynų hierarchijoje užima antrąją vietą, iškart po prancūziško šampano. Ypač garsūs šeimyninės Kodorniu kompanijos, neseniai šventusios 450 metų jubiliejų, sausi ir pusiau sausi putojantys vynai „Codorniu Extra Brut“.

Beje, šampano žinovai geria ir labiausiai vertina tik briutą (sausą). Bet koks šampanas ar tik putojantis vynas turi būti pateikiamas atšaldytas bent iki 6-7 laipsnių.