Seimo laikinosios komisijos nariams nepavyko surengti planuotos Valstybės saugumo departamento vadovo ir šalies generalinio prokuroro akistatos

Vakar parlamentinės laikinosios komisijos, tiriančios buvusio savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, nariai nesulaukė į posėdį kviesto VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus, o generalinis prokuroras Algimantas Valantinas į Seimo narių klausimus atsakė uždarame posėdyje.

Nenurodė neatvykimo priežasties

Vietoje A.Pociaus parlamentarai sulaukė tik jo pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko pasirašyto rašto, kuriame nurodoma, kad VSD vadovas negali atvykti į posėdį, bet į komisijos narių klausimus pasirengęs atsakyti kitame posėdyje, jeigu bus pakviestas. Neatvykimo priežastis dokumente nenurodyta.

Dalis komisijos narių buvo aiškiai nusivylę tokia įvykių eiga, nes A.Pocių ir A.Valantiną ketinta apklausti vienu metu, tarsi vykdant jų akistatą.

Tokia mintis parlamentarams kilo po to, kai A.Pocius praėjusį mėnesį iš Seimo tribūnos pareiškė, kad jau yra aišku, kas kaltas dėl J.Abromavičiaus žūties, kas vykdė tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą, ir beveik aišku, kas sprogdino “Lietuvos ryto” redakcijos pastatą. Tuo tarpu prokuratūros atstovai po tokių VSD generalinio direktoriaus pareiškimų tik kraipė galvas iš nuostabos.

Keli komisijos nariai vakar netgi ragino A.Valantiną pasikviesti į posėdį dar kartą, kai jame galės dalyvauti A.Pocius, tačiau pats generalinis prokuroras skeptiškai replikavo, kad vargu ar būtina aiškintis, kaip bendrauja operatyvinės tarnybos ir prokuratūra. Tad galiausiai nuspręsta abu pareigūnus apklausti po vieną ir A.Valantino į komisijos posėdžius daugiau nebekviesti.

Vien žinoti - per maža

Po posėdžio A.Valantinas vengė atsakyti į žurnalistų klausimus, susijusius su komisijai duotais paaiškinimais. Paklaustas, kiek pagrįsti yra A.Pociaus iš Seimo tribūnos pasakyti žodžiai dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo ir kitų probleminių bylų, jis sakė, kad “iš tikrųjų operatyvinių tarnybų žinojimas ikiteisminiame tyrime turi virsti duomenimis, kurie vėliau teismo gali arba negali būti pripažįstami įrodymais”.

“Toks teisinis procesinis kelias, ir kito niekas nesugalvojo”, - sakė A.Valantinas. Žurnalistams pasiteiravus, ar jie “virto duomenimis”, A.Valantinas atsakė: “Šiandien - ne.” Pasak generalinio prokuroro, “kaltinamasis aktas šioje byloje dar nerašomas”.

Nuo komentarų susilaikė ir komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė. “Šiandien iš prokuroro išgirdome daug tokių dalykų, kad išankstiniai komentarai pakenktų tyrimui”, - sakė ji.

Tačiau tai, ką išgirdo posėdyje, žurnalistams pakomentuoti pasišovė komisijos narys konservatorius Jurgis Razma. Jis žiniasklaidos atstovams pranešė apie prokurorų raštą, esą neturima jokios informacijos apie neteisėtas veikas, pareigūnams trukdžiusias tirti J.Abromavičiaus žūtį.

J.Razmos priešininkų gretos gausėja

Šiuo raštu prokuratūra tarsi paneigė buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo ir dabartinio socialliberalų lyderio Artūro Paulausko parodymus, duotus ankstesniame komisijos posėdyje. Praėjusią savaitę A.Paulauskas, 1997 m. pradžioje vadovavęs J.Abromavičiaus nužudymo bylos tyrimui, tikino, kad prieš dešimtmetį tyrėjai sulaukė didžiulio politikų spaudimo ir vienas po kito buvo priversti atsisveikinti su tarnyba.

J.Razmos atvirumas papiktino komisijos pirmininkę L.Graužinienę, kuri apkaltino konservatorių komisijos darbo reglamento laužymu ir pagrasino sankcijomis. Pagal reglamentą komisijos darbą ir posėdžius komentuoti gali tik pirmininkė.

J.Razma gynėsi neatskleidęs jokios konkrečios informacijos, o tik pasidalijęs bendro pobūdžio vertinimais, tačiau L.Graužinienė neslėpė po šio parlamentaro poelgio palaikysianti kai kurių kitų komisijos narių nuomonę, kad J.Razma turėtų būti atšauktas iš komisijos, o jo vietą užimtų kitas konservatorius.

Dėl J.Razmos darbo komisijoje jau kelios savaitės verda aistros. Liberalcentristas Rimantas Remeika įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriame numatoma J.Razmos pavardę išbraukti iš komisijos narių sąrašo. J.Razmos tinkamumu dirbti šioje komisijoje suabejojo ir socialliberalai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios iš komisijos norima pašalinti konservatorių, yra įtarimai, kad jis artimai bendravo su vienu iš J.Abromavičiaus bylos veikėjų - eksparlamentaru, nuteistu už nelegalų disponavimą ginklais, Algirdu Petrusevičiumi.