Tokius Šaulių sąjungos parengtus nutarimo projektus antradienį registravo krašto apsaugos ministrę pavaduojantis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

L. Vaškys ir D. Jonušas vado pavaduotojais trejiems metams būtų skiriami nuo kovo 3 dienos. Kaip BNS nurodė Šaulių sąjunga, pastarasis šiuo metu laikinai atlieka pavaduotojo funkcijas.

Kaip nutarimo projekte aiškina Krašto apsaugos ministerija, D. Jonušo pareigybė būtina siekiant įgyvendinti Šaulių sąjungai keliamas užduotis, susijusias su švietimo įstaigų pilietiniu, patriotiniu ir tautiniu ugdymu, mokinių ir studentų rengimu tikrajai karo tarnybai ir pilietiniam pasipriešinimui, jaunųjų šaulių veiklos koordinavimu.

L. Vaškiui būtų pavesta tobulinti Šaulių sąjungos teisinius pagrindus kintančių nacionalinio saugumo poreikių, narystės NATO ir Europos Sąjungoje akivaizdoje, telkti piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, taikos metu rengti gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis turi vieną pavaduotoją – Gediminą Latvį, šias pareigas einantį nuo 2023 metų.

Anot Šaulių sąjungos, pernai lapkritį į pavaduotojo pareigas siūlyto Mindaugas Tocionio kandidatūros Vyriausybė nepatvirtino.

L. Idzelis organizacijai Vyriausybės nutarimu vadovauja nuo 2023 metų balandžio, pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą jis vadu paskirtas ketveriems metams.

Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija. Agresijos atveju ji koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o kitais pajėgumais padėtų užtikrinti viešąją tvarką, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.

Sąjungai priklauso per 16 tūkst. narių, tai yra didžiausias skaičius per 35 metus nuo organizacijos atkūrimo.