Sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis vasaros pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, ragindamas imtis aktyvesnių veiksmų, tiriant buvusio SSRS prezidento ir vyriausiojo karinių pajėgų vado Michailo Gorbačiovo atsakomybę 1991 m. sausio įvykių byloje. Susipažinęs su Generalinės prokuratūros atsakymu, R. Povilaitis Generalinei prokuratūrai siūlo imtis papildomų veiksmų ir kviečia M. Gorbačiovą savo iniciatyva atvykti į Lietuvą bei duoti parodymus ne tik Lietuvai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei aktualioje Sausio 13-osios byloje.

„Susipažinus su Generalinės prokuratūros atsakymu, mano asmenine nuomone, M. Gorbačiovo vaidmuo Sausio 13-osios įvykių kontekste nėra pakankamai įvertintas. Nepaisant Rusijos teisėsaugos institucijų akivaizdaus vengimo bendradarbiauti, tiriant nusikaltimus žmoniškumui, mano nuomone, ir pats M. Gorbačiovas galėtų savo iniciatyva pateikti atsakymus į byloje kol kas vis dar neatsakytus klausimus“, – įsitikinęs R. Povilaitis. 

Jį atstovaujančio advokato Alberto Butos nuomone, iš byloje jau surinktų duomenų galima daryti preliminarią išvadą, jog M. Gorbačiovas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, iš kurios buvo aiškiai matyti, kad pavaldiniai ketina įvykdyti ir jau vykdo karo nusikaltimus, pradėję neteisėtą agresiją prieš civilius gyventojus, užimant civilinius objektus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias.

Primename, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje Generalinei prokuratūrai pateiktame rašte, buvo prašoma imtis papildomų veiksmų tiriant SSRS prezidento ir vyriausiojo karinių pajėgų vado M. Gorbačiovo atsakomybę 1991 m. sausio įvykių byloje.

„Mūsų nuomone jam gali ir turi būti suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Taip pat, dar kartą išsiųstas prašymas dėl M. Gorbačiovo apklausos, informuojant apie jam suteiktą specialųjį statusą baudžiamajame procese. Toks prašymas galėtų būti siunčiamas ne tik su Lietuvos Generaline prokuratūra atsisakančiai bendradarbiauti Rusijos teisėsaugai, bet ir asmeniškai pačiam M. Gorbačiovui. Jam, kaip Nobelio taikos premijos laureatui, turėtų būti garbės reikalas išsklaidyti visas abejones ir pagelbėti vykdomam tyrimui“, – mano R. Povilaitis. Pakartotiniame rašte Generalinei prokuratūrai taipogi prašoma imtis papildomų konkrečių veiksmų, kurie, R. Povilaičio nuomone, galėtų pagelbėti ieškant atsakymų į paties M. Gorbačiovo vengiamus atsakyti klausimus.

R. Povilaitis pažymi, jog nesiekia daryti spaudimo Generalinei prokuratūrai ir tikisi dar didesnio prokuratūros dėmesio ir susitelkimo, siekiant įvertinti M. Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykių kontekste. „Suprantu, kad mano, kaip nukentėjusiojo, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas gali ir nesutapti su tyrimą vykdančios Generalinės prokuratūros nuomone bei strategija. Tačiau kiek nustebau, Generalinės prokuratūros atsakyme perskaitęs ne tik, reikia sutikti, argumentuotą ir iki šiol ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis paremtą prokuratūros poziciją dėl M. Gorbačiovo vaidmens vertinimo, bet ir įspėjimą dėl galimo spaudimo ir kišimosi į prokuratūros veiklą. Kadangi esu pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, turiu teisę tiek teikti pareiškimus prokuratūrai, tiek apie tai informuoti visuomenę. Mano tikslas – ne trukdyti, o padėti prokuratūrai“, – sako R. Povilaitis.

Jis taip pat kelia klausimą, ar Lietuva yra išnaudojusi visas teisines ir diplomatines priemones tiriant Sausio 13-osios bylą. Pavyzdžiui, tarptautinėje praktikoje būna skiriamos premijos už vertingą informaciją, tiriant rezonansines bylas, nusikaltimus žmogiškumui, karo nusikaltimus ir pan.

„Siūlome Generalinei prokuratūrai apsvarstyti galimybę skirti premiją ar apsaugą liudytojams, galintiems atskleisti reikšmingos informacijos apie aukščiausių vadų atsakomybę Sausio 13-osios byloje“, – teigia R. Povilaitis.

Jis taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pateikti informaciją apie diplomatines priemones, kurių buvo imtasi dėl to, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika atsisako bendradarbiauti tiriant Sausio 13-osios bylą. 

„Žinant, kad, tiek Rusijos Federacija, tiek Baltarusijos Respublika nebendradarbiauja su Lietuva, tiriant šią bylą, neatsako į Generalinės prokuratūros prašymus arba atsisako atlikti prašomus veiksmus, atsakomybė tenka ir mūsų politikams – kelti nebendradarbiavimo klausimą į tarptautinį lygį ir spręsti tarpvalstybinių santykių plotmėje“, – mano R. Povilaitis.

Šiais metais sukanka 25 metai nuo kruvinosios sausio 13-osios nakties, kuomet dėl SSRS karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių, 32 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1 tūkst. buvo sužaloti.