Kai kurie BNS kalbinti šių rajonų ir seniūnijų vadovai sako, kad šulinių turėtojams reikia sparčiau jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo sistemų, o ūkininkams laikas susimąstyti apie naujų, karščiams atsparesnių kultūrų auginimą.

Kiti pašnekovai pastebi, kad neužsiauginę daržovių kaimo gyventojai kreipsis pašalpų.

Nebus medaus, vysta daržai

Trakų rajono Rūdiškių seniūnas Tadeušas Pavlovskis sakė matantis, kad derliaus nebus, jis taip pat apgailestavo beveik neturėsiantis medaus savo bityne. 

„Vieną kartą į metus suku medų, tai gal surinksiu pusę, o gal net mažiau to, ką anksčiau paimdavau. Vakar paskambino vienas bitininkas, sako, 20 šeimų veš prie kokio vandens, kad bent iš bado neišmirtų. Jis jau nė gramo medaus iš savo bičių tikrai neturės“, – pasakojo  seniūnas.  

T. Pavlovskis sakė, kad nuo sausros kenčia ir miškas – nėra nei grybų, nei uogų: „Miške samanos net traška, visos išdžiūvusios. Jeigu lietaus bus, rudeniui grybiena gal atsigaus. Bet jo reikia daug. O uogų tai tikrai nebus“.

Trakų rajono Onuškio seniūnė Zita Aniulienė BNS teigė sausros padarinius irgi patyrusi: „Sunyko svogūnai ir morkos suvyto, nelaistau. Ir laiko gaila, ir vandens, reikia jį taupyti“.

Seniūnijų vadovai mano, kad sausra daugiau žmonių, soduose ir daržuose nieko neužsiauginsiančių, nugins prašyti pašalpų ir paramos.

Trakų, kur ekstremali situacija paskelbta birželio 18-ąją, rajono merė Edita Rudelienė BNS sakė, kad kol kas vertinama, kokių nuotolių gali patirti žemdirbiai.

„Sausros padariniai bus dideli. (...) Vandens šiek tiek trūkumas, ypač vakare kai kur spaudimo nepakakdavo, kai visi susijungia laistyti“, – BNS pasakojo merė.    

Išryškėjo vandens problemos

Ekstremalią padėtį paskelbusios Varėnos savivaldybės vicemeras Giedrius Samulevičius teigė, jog kol kas gyventojų šuliniai nesenka, geriamojo vandens stingantiems žmonėms jo  duoda kaimynai. 

„Geriamo vandens šuliniuose mažiau yra kai kuriuose kaimuose, bet apskritai šuliniuose vandens netrūksta. Gali jo nebūti viename ar kitame šuliny. Jeigu pas vieną žmogų blogesnė padėtis, pas kaimyną jis geriamojo vandens gauna. Nėra taip, kad reikėtų vežioti geriamą vandenį“, – aiškino jis.

Tuo metu Prienų meras ūkininkas Alvydas Vaicekauskas, sako, kad šuliniuose vandens trūkumas jaučiamas nebe pirmus metus. 

Jeigu dar kokias tris keturias savaites ženkliai lietaus negausime, bus neramu ne tik dėl žemės ūkio, bet ir dėl gyventojų galimybių gauti geriamojo vandens savo reikmėms.

„Ta problema yra. (...) Rajonas yra kaimiškas, seniūnijose, kaimuose centralizuoto vandens daug kur nėra. Dabar ir paaiškėja visi trūkumai dėl apsirūpinimo vandeniu“, – kalbėjo jis.

Rokiškio rajono administracijos direktorius Andrius Burnickas sakė, jog rajone visiškos krizės dar nėra, bet „netoli to yra“.

„Jeigu dar kokias tris keturias savaites ženkliai lietaus negausime, bus neramu ne tik dėl žemės ūkio, bet ir dėl gyventojų galimybių gauti geriamojo vandens savo reikmėms“, – prognozuoja vienas rajono vadovų.  

Pasak jo, jau pasitaiko skundų, kad šuliniuose nebėra vandens: „Masiško išdžiūvimo nėra. Bet kiekvienoje seniūnijoje bent po pora atvejų yra, bet miestas su vandens stygiumi nesusiduria“. 

Jo teigimu, jau susitarta su įmone „Rokiškio vandenys“, kad gabens vandenį išdžiuvusių šulinių savininkams.

Prienų meras A. Vaicekauskas sakė esąs nepatenkintas Seimo sprendimu, kad parama vandentvarkai bus skiriama labiau nuotekoms ir gyvenamosioms vietovėms, kur gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų.

„Daug kaimų, kaimiškų vietovių pasmerktos negauti paramos, o savivalda viena (dėl lėšų stygiaus – BNS) tos problemos neišspręs“, – teigė meras.

Jis siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiu ir leisti gyventojams, norintiems atsisakyti šulinių, patiems savo lėšomis prisijungti prie vandentiekio, o paskui išlaidas jiems kompensuoti. 

„Tokiu būdu žmonės kooperuojasi, daro ir daugiau jų sulaukia paramos“, – sakė meras. 

Sėjo žiemines kultūras ir išlošė

Onuškio seniūnės Z. Aniulienės teigimu, „vasarinių pasėlių praktiškai visai nelikę“.

„Laukai kai kuriose vietose išdžiūvę, net dirvožemis matosi, ypač kalvotose vietovėse, kur smėlis. Kai kuriuose laukuose  derliaus iš viso nebebus“, – tvirtino Z. Aniulienė.

Prienų meras ūkininkas Alvydas Vaicekauskas, valdantis 300 hektarų, džiaugiasi, kad sėjo tik žiemines, o ne vasarines kultūras, todėl jo nuostoliai dėl sausros bus ne tokie dideli. 

„Pasėjau daugiau žieminių, nesėjau vasarinių, todėl mano nuostoliai bus mažesni už tų, kurie rinkosi daugiau vasarinių kultūrų“, – prisipažino Prienų meras.

A. Vaicekausko teigimu, ir kitų rajono ūkininkų auginami žieminiai pasėliai „pakenčiamai atrodo“, tačiau nuostolių nepavyks išvengti, tik jų dydis paaiškės, prasidėjus javapjūtei.

Prienų meras, be kita ko, akcentavo, kad sausra skatina diskusijas, kad dėl klimato kaitos reikia galvoti apie naują strategiją pasirenkant pasėlius, sėjos laiką.

„Kol kas žiūrime į kultūras, kurios derlingos, išsiskiria geromis savybėmis, bet lepios ekstremalioms sąlygoms. Kalbant apie vasarinius pasėlius, kuriuos sėjo kovą, kai buvo drėgmės, atrodo geriau, o kurie suvėlavo, atrodo tragiškai“, – pasakojo meras.

Smogė gyvulininkystės ūkiams  

Rokiškio rajono administracijos direktorius Andrius Burnickas irgi pabrėžė, kad dėl sausros labiausiai nukentės gyvulininkystės ūkiai.

„Prišienavimas ženkliai menkesnis negu paprastai, apie 40 proc. tik prišienauja. Jau reikia nuiminėti pasėlių derlių, nes viskas geltonuoja, išdega, bet subrandinimas labai prastas“, – BNS sakė A. Burnickas.

Trakų rajono Onuškio seniūnė sako, kad trūkstant žolės šienui, karvių turėtojai šienauja „visus pakraščius“.

„Kalba taip, kad net mažins bandas“, – tvirtino moteris.

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė šią savaitę  paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą, nustačius, kad daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių jo lygis yra žemesnis už vidurkį.