Verslininkas Ž. Povilonis BNS teigė, kad jau sudaryta sutartis su rangovu dėl pastato griovimo – galutinis terminas numatytas gruodžio 22-ąją.

Jo advokatas Nedas Šilaika patikino, kad greta pasirengimo griovimo darbams dar šią savaitę svarstoma kreiptasi į pirmos instancijos teismą dėl statybų bylos atnaujinimo.

„Kyla klausimų, ar visos aplinkybės buvo ištirtos. Bent jau mano nuomone, kaip atstovo, po teismų sprendimų paaiškėjo tam tikros aplinkybės, kurios turėtų būti įvertintos iš naujo. Aš manau, kad artimiausiomis dienomis mes kreipsimės į teismą, o teismas spręs, ar jis mato tam pagrindą. Dėl proceso atnaujinimo – mes tokį pagrindą iš teisinės pusės matome“, – teigė jis.

Anot advokato, tuo pačiu bus intensyviai rengiamasi nugriauti pastatą, bet nebus skubama sprendimo įvykdyti anksčiau termino. N. Šilaikos teigimu, taip pat jau kreiptasi į teismą dėl 1,5 mln. eurų žalos atlyginimo iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.

„Kai yra valstybės arba savivaldybės institucijų kaltė, tai ta žala skaičiuojama tiek kaip išlaidos teismo sprendimui įvykdyti, tiek įpareigoto sunaikinti turto vertė. Bendrai sudėjus, vien skaičiuojant yra virš 1,5 mln. eurų. Jei skaičiuotumėme visus nepatogumus, tai apskritai būtų galima kalbėti apie 2 mln. eurų“, – teigė advokatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 22-ąją paskelbė neskundžiamą sprendimą, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

LAT teigimu, R. Baranauskas, nusipirkęs valčių nuomos punktą, įgijo teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, o valčių punktui 2010-aisiais sudegus sklypas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sujungtas su kitais sklypais. Naujai patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypo naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos ir poilsio pastatų statybos pakeistas į gyvenamąją teritoriją. Pasak teismo, pakeitimas prieštaravo įstatymams bei Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą, tyrimas nutrauktas neradus nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.