Iki tol buvo nustatyta, kad informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti mokyklos gali naudoti ne daugiau kaip 30 proc. šių lėšų. Ne mažiau kaip 70 proc. šių lėšų – skaitmeniniams mokymo ištekliams, priemonėms įsigyti ir mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti.

„Tačiau buvo pastebėta, kad griežtas proporcijų nustatymas tinka ne visoms mokykloms, kadangi poreikiai skirtingi. Todėl dabar mokyklos galės paskirstyti gaunamus pinigus, atsižvelgdamos į savo individualias reikmes“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Skaitmeninio ugdymo plėtrai mokyklose 2021 m. valstybės biudžete iš viso skiriama daugiau kaip 10 mln. eurų. ŠMSM domėsis, kaip savivaldybės naudoja skaitmeninio ugdymo plėtrai skirtas lėšas, sakoma ministerijos pranešime.

Dar beveik 4,3 mln. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai numatyta projekte „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“. Projektas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų, apima ugdymo turinio atnaujinimą ir pasirengimą diegti atnaujintas programas, taip pat jį įgyvendinant bus kuriami ir atnaujintas bendrąsias programas atitinkantys mokymo ištekliai. Bus skelbiamas viešasis pirkimas ir išteklius kurti ar pasiūlyti savo jau sukurtus galės visi, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Vėliau sukurtu skaitmeniniu turiniu nemokamai galės naudotis visos mokyklos.

Praėjusių metų analizė atskleidė, kad apie 40 proc. mokyklų naudojasi Nacionalinės švietimo agentūros skelbiamais nemokamais skaitmeniniais mokymo(si) ištekliais, apie 70 proc. jų kuria patys mokytojai, ruošdamiesi pamokoms.

2020 m. skaitmeninio ugdymo plėtrai mokykloms papildomai buvo skirta beveik 4 mln. eurų. Atlikta analizė parodė, kad skaitmeniniams mokymosi ištekliams ir IKT įrangai įsigyti skirtas lėšas mokyklos paskirstė po lygiai – maždaug po 45 proc. gautos sumos. Mokyklos kūrybingai naudojosi nemokamų mokymų, mokymosi vieniems iš kitų galimybėmis.