Teorija teigia, kad demokratija - tai daugumos valdžia, tačiau praktika rodo visai ką kita

Savo atstovus savivaldybėse turi tik kas trečias Lietuvos gyventojas, o didžiuosiuose miestuose į mero kėdes atsisėdo politikai, turintys mažiau nei kas dešimto miestiečio paramą. Be to, beveik dešimtadalis balsavusių piliečių liko it musę kandę - partijos, už kurias jie atidavė savo balsus, nepateko į savivaldybių tarybas ir neatstovaus jų interesams.

86 tūkst. balsų pražuvo

Nurimus savivaldybių tarybų rinkimų ir po to vykusių koalicijų lipdymų bei merų rinkimų aistroms, pagaliau galima suskaičiuoti ne tik politikų, bet ir piliečių pergalės vaisius, įvertinti, kokia dalis šalies rinkėjų dalyvaus savivaldoje, tai yra turės savo atstovus tarybose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš 2 694 909 balso teisę turinčių Lietuvos gyventojų vasarį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik 1 112 981. Tai yra tik 41,3 proc. rinkėjų. Kitaip tariant, šeši iš dešimties piliečių patys atsisakė savo teisių ir likusiems keturiems leido suformuoti tokią savivaldą, kokios pastarieji norėjo.

Tačiau ir nemaža dalis tų rinkėjų, kurie ne pasyviai laukė, kol kiti bendrapiliečiai išrinks vietos valdžią, o patys ėjo prie balsadėžių, dabar gali teigti, kad į rinkimus ėjo veltui. Tik aštuoniose iš šešiasdešimties rinkimų apygardų - Akmenės, Alytaus, Lazdijų, Molėtų, Skuodo ir Zarasų rajonų bei Kazlų Rūdos ir Neringos savivaldybėse - kiekvienas rinkėjas, jeigu jo biuletenis nebuvo pripažintas negaliojančiu, gali pasigirti turintis savo atstovą taryboje.

Tuo tarpu net 52 apygardose atsirado daugiau ar mažiau rinkėjų, kurių remtos partijos ar koalicijos nepateko į tarybą, kadangi nesulaukė pakankamo balsų skaičiaus ir neperžengė nustatyto 4 arba 6 proc. barjero. Iš viso Lietuvoje tokių pražuvusių balsų yra net 86 869 arba 8,12 proc. nuo visų galiojančių balsų. Kitaip tariant, maždaug tokio dydžio miestas kaip Panevėžys balsavo veltui ir dabar neturės savo atstovų savivaldoje.

Du trečdaliai neturi savo atstovų

“Tie aštuoni procentai pražuvusių balsų proporcinėje rinkimų sistemoje tikrai nėra daug. Pasakysiu, kad tai netgi neįprastai mažas skaičius. Mažoritarinė rinkimų sistema pražudo gerokai daugiau rinkėjų balsų”, - “Kauno dienai” sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. VRK vadovas priminė, kad rinkimų įstatymuose yra numatyta, kad tik tuomet, jeigu pražuvusių balsų skaičius siektų ir viršytų 40 proc., dalijant mandatus būtu žemyn nuleidžiama barjero kartelė.

Vis dėlto, jeigu prie šių balsų pridėtume dar 43 760 rinkėjų, kurių biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais, išeitų, kad net 130 629 arba 11,74 proc. balsavusių piliečių į rinkimų apylinkes atėjo tik į kitus pažiūrėti ir save parodyti. Taigi, tik 982 352 rinkėjai iš minėtų beveik 2,7 mln. turinčių balso teisę Lietuvos gyventojų išdalijo mandatus rinkimuose dalyvavusiems politikams. Dėl to galima teigti, kad savivaldybių tarybų nariai tiesiogiai atstovauja tik 36,45 proc. rinkėjų. Kitaip tariant, beveik du trečdaliai šalies gyventojų neturi savo atstovų savivaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybą suformavo tik 36,49 proc. į rinkimus atėjusių suaugusių miestiečių, Kauno - 29,56 proc., Klaipėdos - 26,73 proc., Šiaulių - 30,33 proc., o Panevėžio - 33,38 proc.

Tenka apgalvoti nuveiktus darbus

Suskaičiavus visose apygardose pražuvusius įvairių partijų rėmėjų balsus, labiausiai nukentėjusia partija reikia laikyti Naująją sąjungą. Socialliberalai net 19-oje apygardų nesulaukė pakankamos paramos ir jų atstovai - kai kur tik per plauką - nepateko į tarybas, tačiau bendras tose jiems nelemtose apygardose už juos balsavusių rinkėjų skaičius yra įspūdingas - 13 554.

Turint galvoje, kad iš viso už Naująją sąjungą savo balsus visoje Lietuvoje atidavė 62 448 rinkėjai, išeitų, kad daugiau nei penktadalis jų paramos nuėjo veltui. Socialliberalai per rinkimus gavo 97 vietas šalies savivaldybių tarybose, tad jeigu ir tas penktadalis balsų nebūtų prarastas, gautų mandatų skaičius būtų galėjęs siekti maždaug 120.

“Nieko nepadarysi, egzistuoja tokios taisyklės, tokie rinkimų įstatymai ir mes pagal juos turime gyventi. Apmaudžiausia, kai kurioje nors apygardoje iki mandato pritrūksta dešimties ar kelių dešimčių balsų. Tada tikrai apmaudu, galvoji, ko nepadarei, nes vis tiek buvo dirbta - dirbo ir centrinis partijos rinkimų štabas, ir vietinis štabas”, - “Kauno dienai” sakė Naujosios sąjungos atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis.

Nuostolių nepatyrė tik socialdemokratai

Didelį apmaudą dėl balsų ir mandatų aritmetikos turėtų jausti ir rinkimų debiutantė Pilietinės demokratijos partija. Net 28 apygardose 10 117 šios partijos rėmėjų balsų nepavirto mandatais savivaldybių tarybose. Daugelyje rinkimų apygardų pilietininkai liko pirmieji už barjero, kurį peržengusioms partijoms buvo skirta nors viena vieta savivaldybės taryboje. Turint omenyje, kad iš viso už šią politikos naujokę balsavo tik 19 789 rinkėjų, išeitų, kad daugiau nei pusė partijos surinktų balsų “netapo kūnu”.

Savo atstovų tarybose neturės ir 7463 Valstiečių liaudininkų sąjungos rėmėjai, atidavę savo balsus už ją tose 14-oje apygardų, kuriose ši politinė jėga nepateko į savivaldą, 6570 Liberalų sąjūdžio rėmėjų (22 apygardos), 5920 Darbo partijos rėmėjų (7 apygardos), 5855 Liberalų ir centro sąjungos rėmėjai (9 apygardos), 5690 Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjų (10 apygardų) ir t.t.

Iš didžiųjų partijų tik vienintelė rinkimų nugalėtoja - Socialdemokratų - gali džiaugtis tuo, kad visose apygardose jos rėmėjų balsai pavirto mandatais, tai yra visoje šalyje socialdemokratų šalininkai turi savo atstovus savivaldybių tarybose. Nedaug nuo jų atsilieka rinkimų “vicečempionai” konservatoriai - kuriems tik Šalčininkuose ir Visagine nepavyko peržengti 4 proc. barjero.

Sostinės opozicija turi didesnę paramą

47 111 iš balso teisę turinčių 283 320 kauniečių arba vos 16,63 proc. visų miesto rinkėjų palaikė konservatorių suburtą valdančiąją daugumą, tai yra balsavo už Tėvynės sąjungą, Liberalų sąjūdį, krikščionis demokratus arba “Jaunąją Lietuvą”. Opozicinės partijos, jeigu prie jų priskirsime ir paramą valdančiajai koalicijai deklaruojančius socialdemokratus, gavo 36 642 kauniečių balsus, arba 12,93 proc. visų balso teisę turinčių kauniečių palaikymą. Taigi Kauno savivaldoje dalyvauja partijos, kurias į ją išrinko tik 29,56 proc. visų suaugusių kauniečių.

Vilniuje susidarė paradoksali situacija, kuri primena bendruosius rinkimų rezultatus, kai konservatoriai gavo daugiausiai rinkėjų balsų visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai mandatų atiteko socialdemokratams. Sostinės valdančioji koalicija - liberaldemokratai, socialdemokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, turinti 26 mandatus, - iš viso gavo 76 570 balsų, už juos balsavo 17,78 proc. rinkimų teisę turinčių vilniečių. Tuo tarpu opozicijai - konservatoriams, liberalcentristams, liberalams ir Lietuvos rusų sąjungai, kurie turi 25 mandatus - teko net 80 595 rinkėjų balsai, juos parėmė 18,71 proc. visų Vilniaus rinkėjų. Taigi opozicinės partijos sostinėje turi mažiau mandatų, bet didesnę rinkėjų paramą.

Tik mažiau nei kas septintas klaipėdietis, turintis rinkimų teisę, balsavo už šiame mieste liberalcentristų suformuotą valdančiąją koaliciją - už vieną kurią nors iš koalicijoje dalyvaujančių partijų balsavo tik 22 tūkst. iš 145 412 klaipėdiečių, galėjusių balsuoti vasario 25 d.

Didesne rinkėjų parama gali pasidžiaugti tik Šiaulių ir Panevėžio valdančiųjų koalicijų atstovai. Šiauliuose valdančiosios koalicijos partijos per rinkimus gavo 22,15 proc., o opozicija - tik 8,18 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų balsų. Panevėžyje dabartinius valdančiuosius parėmė 23,46 proc. visų rinkėjų, o opoziciją - tik 9,92 proc.

Kam atstovauja merai?

Tik menka dalis didžiųjų miestų gyventojų gali pasakyti, kad “mano miestą valdo mano meras”. Pavyzdžiui, Vilniuje liberaldemokratai gavo 41 946 rinkėjų balsus iš 430 668 visų balso teisę turinčių miestiečių. Tai reiškia, kad meru išrinktas liberaldemokratas Juozas Imbrasas turi tik 9,74 proc. vilniečių palaikymą. O ir tai dar galima teigti tik su didele išlyga - juk didžioji dalis liberaldemokratų elektorato šiame poste tikėjosi pamatyti partijos lyderį Rolandą Paksą. Panaši situacija ir Kaune. Tėvynės sąjunga sulaukė 28 175 kauniečių palaikymo, nors mieste registruota 283 320 rinkėjų. Vadinasi, už konservatorius, kurių atstovas Andrius Kupčinskas pasipuošė mero regalijomis, balsavo tik 9,94 proc. miesto elektorato. Kaune taip pat derėtų taikyti išlygą - iš miesto rinkėjų skirtų pirmumo balsų matyti, kad didelė dalis balsavusiųjų mero poste norėjo matyti kitą konservatorių - parlamentarą Kazį Starkevičių.

Dar vienas konservatorius Vitas Matuzas, perrinktas į Panevėžio mero postą, atstovauja vos 9,08 proc. panevėžiečių, kurie atidavė balsus už jo partiją - iš 91 188 registruotų šio miesto rinkėjų už Tėvynės sąjungą balsavo 8285. Dar prastesni reikalai Klaipėdoje - mero Rimanto Taraškevičiaus liberalcentristai sulaukė 9417 iš 145412 rinkėjų palaikymo, o tai reiškia, kad R.Taraškevičių savo rinktu meru gali laikyti tik 6,48 proc. klaipėdiečių.

Pačią mažiausią rinkėjų paramą iš didžiųjų miestų vadovų turi Šiaulių meras liberalcentristas Genadijus Mikšys. Už liberalcentristus šiame mieste balsavo vos 5099 rinkėjai iš 100 198 registruotų. Taigi G.Mikšys turi vos 5,09 proc. rinkėjų paramą. Kitaip tariant, jį savo meru gali vadinti tik kas dvidešimtas šiaulietis.