Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinti.

Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.

Statyboms vadovauja Šveicarijos įmonė

Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.

Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai bus supažindinti ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo (miestelio – jidiš) gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.

Šis muziejus bus paminklas žydų miestelių kultūrai Lietuvoje.

Pasak S.Kanovičiaus, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle“ atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis.

„Apsilankymas čia prilygs istorijos pamokoms, papildytoms moderniomis inovatyviomis priemonėmis. Čia vyks aktyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, kuris supažindins Lietuvos ir užsienio lankytojus su prarasta miestelių žydų istorija ir kultūra“, – sakė S. Kanovičius.

Bendras numatomas muziejaus plotas – 2,7 tūkst. kvadratinių metrų.

„Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje įrengimu rūpinasi kompanija „Ralph Appelbaum Associates“, projekto architektūrinį sprendimą sukūrė Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects“, architektų partneris Lietuvoje – „Studija 2A“, statyboms vadovauja Šveicarijos įmonė „Ecas AG”.

Projekto vadovaujantis architektas – Suomijos Oulu universiteto Šiuolaikinės architektūros profesorius ir Architektūros mokyklos dekanas Raineris Mahlamakis.

Jo teigimu, „Dingusio Štetlo“ pastatų architektūrą įkvėpė Lietuvos senoji architektūra ir kaimynystėje esančios žydų kapinės, kurias supa kalvos ir laukai.

Litvakai – iš buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos kilę žydai, jų palikuonys šiuo metu išsibarstę po visą pasaulį.

Rajono valdžia džiaugiasi

Radviliškio rajono valdžia pirmadienį pasveikino planus Šeduvoje privačiomis lėšomis pastatyti modernų žydų muziejų, kuriame bus pasakojama apie žydų gyvenimą Lietuvos miesteliuose iki Holokausto.

„Iniciatyvą vertinu labai teigiamai. Manau, kad per porą savaičių reikalingi leidimai bus duoti“, – BNS pirmadienį sakė Radviliškio meras Antanas Čepononis.

Apie planus statyti muziejų sekmadienį paskelbė projektą įgyvendinantis Šeduvos žydų memorialinis fondas.

A.Čepononis teigė, kad muziejaus maketas jam pristatytas maždaug prieš pusantro mėnesio, bet iniciatoriai tuomet prašė šios informacijos dar neviešinti.

Meras tikisi, kad muziejus padės pritraukti turistų, o jie aplankys ir kitus Radviliškio rajono objektus.

Šeduvos žydų memorialinis fondas sekmadienį paskelbė pranešimą, kad žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“). Štetlas jidiš kalba, kuria kalbėjo Lietuvos žydai, reiškia miestelį.

Projekto vadovas, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius sakė, kad projekto mecenatai „yra grupė verslininkų, kurių protėviai yra kilę iš Šeduvos“, bet jie nenori būti viešinami.

„Šis muziejus bus paminklas žydų miestelių kultūrai Lietuvoje“, - BNS pirmadienį sakė S.Kanovičius.

Atkurs miestelio gyvenimą

Muziejuje Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose, teigiama pranešime spaudai.

Šeduvos žydų kapinėse amžinojo poilsio yra atgulę keli Vilniaus Gaono palikuonys, žinomi rabinai, kantoriai. Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Chaimo Herzogo seneliai bei dabartinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) senelė, teigiama pranešime spaudai.

Anksčiau žurnale „Veidas“ yra skelbta, kad projektui „Dingęs štetlas“ lėšų aukoja Šveicarijoje gyvenantis verslininkas Ivanas Glasenbergas. Jo tėvas iš Šeduvos emigravo į Johanesburgą Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pirmadienį pasveikino iniciatyvą ir sakė tikinti, kad šis projektas prisidės prie visuomenės edukacijos.

Ji BNS teigė, kad Lietuvos žydų bendruomenė ir toliau puoselėja planus Vilniuje įkurti Lietuvos žydų istorijos muziejų. Dėl to tęsiasi konsultacijos su Lietuvos valstybės institucijomis.

Svarbi Lietuvos istorijos dalis

Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.

Ilgą laiką LDK buvo tolerantiškesnė žydams nei Vakarų Europos šalys, tačiau žydų bendruomenė iki pat XX amžiaus pradžios turėjo mažai sąlyčio taškų su krikščionimis lietuviais.

Žydų vaidmuo išaugo Lietuvai įtvirtinant nepriklausomybę. Kovose už nepriklausomybę dalyvavo apie 3 tūkst. žydų  savanorių, kurį laiką tarpukario Lietuvoje veikė žydų ministerija.

Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.

Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5-10 proc. Lietuvos  žydų.

Kaip teigia Holokaustą tiriantis istorikas Arūnas Bubnys, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.

Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais yra paskelbęs 889 lietuvius, jie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.