Seimas ėmėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Artūro Paulausko vadovaujamos darbo grupės parengtų pataisų, kurios leistų paprasčiau konfiskuoti su nusikalstamu pasauliu siejamų asmenų turtą.

Už naują Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą bei lydinčiuosius balsavo 79 Seimo nariai ir keturi susilaikė. Projektus po svarstymų parlamentiniuose komitetuose Seimas plenariniame posėdyje turėtų toliau nagrinėti birželio mėnesį.

Siūlomas įstatymas leistų be baudžiamojo proceso konfiskuoti didesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės turtą iš su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų, jei jie negalėtų pagrįsti to turto įsigijimo. Turto konfiskavimas būtų taikomas teismo sprendimu, ir ši įstatymo nuostata būtų taikoma ne visiems piliečiams, o asmenims, esantiems teisėsaugos institucijų patvirtintame slaptame nusikalstamų grupuočių narių sąraše.

Dar viena siūloma naujovė – atleidimas nuo baudžiamojo persekiojimo su teisėsauga bendradarbiaujantiems asmenims.

Pataisas teigiamai vertina policijos vadovai, kurių teigimu, dabartinis reguliavimas – pasenęs, o siūlomos nuostatos leis pareigūnams veikti efektyviau.

Policija taip pat ramina gyventojus, kad nebus taip, jog bet kada iš jų gali būti pareikalauta įrodinėti turimo turto legalumą – tokia prievolė bus taikoma tik slaptame teisėsaugos sudarytame sąraše esantiems asmenims.

Per pataisų pristatymui skirtą spaudos konferenciją pirmadienį Seime policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris sakė, kad įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos apie šimtui asmenų per metus.

„Asmenys, siejami su organizuotu nusikalstamumu ir turintys daugiau negu 15 tūkst. erų turto, privalėtų įrodyti valstybei, kad jie jį turi teisėtai (įgytą turtą), ir jei iš esmės jie nesugeba aiškiai įrodyti, valstybė tai konfiskuoja, t.y. valstybė neturėtų įrodinėti, kad tas asmuo turi turtą neteisėtai, bet asmuo turėtų įrodyti. Norėčiau pabrėžti, tai nebūtų taikoma visiems piliečiams, iš esmės sistema sudėliota taip, kad policija kartu su Generaline prokuratūra patvirtintų tam tikrų grupuočių sąrašą, kuris įslaptintas, ir tik tos grupuotės, kurios kelia Lietuvai didžiausią pavojų, turėtų tai daryti , t.y. iš esės pakankamai siauras skaičius žmonių“, – sakė E.Šileris.

Taikyti naujus mechanizmus, kurie leistų paimti nelegaliai įgytą turtą civilinėmis priemonėmis, neįrodžius kaltės dėl nusikaltimo baudžiamojoje byloje, teisininkai pasiūlė paaiškėjus, kad neteisėtai įgyto turto konfiskavimo bylos stringa teismuose.

Vilniaus universiteto ir Lietuvos teisės instituto mokslininkai tokius siūlymus išsakė 2014 metais pristatytoje studijoje „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai”.

Tuomet teisininkai pateikė duomenis, kad 2010-aisiais Lietuvos Baudžiamąjame kodekse prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva įteisinus išplėstinio turto konfiskavimo galimybes ir numačius atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, teismus pasiekė tik keliolika bylų, pusė jų baigėsi išteisinimu, kitos apskųstos.