Karo atveju kariuomenei būtų priskirti viešojo saugumo ir VAD pareigūnai

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kad karo padėties atveju Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vadovybės  apsaugos departamento (VAD) pareigūnai.

Projektams pritarta vienbalsiai, juos toliau svarstys Seimo komitetai. Karo padėties ir kitų įstatymų pakeitimus inicijuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Geopolitinė situacija Europoje pasikeitusi, todėl turime būti visapusiškai pasirengę kovoti už savo valstybę. Visi pareigūnai esant poreikiui turi dirbti sutelktai, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs ir apginti", - pataisas argumentuoja prezidentė.

Pasak jos, profesionalių ir gerai apmokytų pareigūnų priskyrimas Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms padidintų ne tik jų skaičių, bet kartu užtikrintų aukštą jų pasirengimo lygį.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad įvedus karo padėtį Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai ir specialistai taptų pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui ir savo veikos tęstinumą užtikrintų tiek, kiek to reikėtų karo padėties metu.

Prezidentės vyriausiojo patarėjo Valdemaro Sarapino duomenimis, pridėjus Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės  apsaugos departamento pareigūnus, ginkluotosios pajėgos padidėtų per 5 tūkst. žmonių.

Norima plėsti karinių poligonų teritoriją

Seimas ketvirtadieni ėmėsi nagrinėti projektą, kuriuo būtų plečiama karinių poligonų teritorija.

Už Krašto apsaugos ministerijos teikiamą projektą balsavo 59 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 4 susilaikė. Projektą svarstyti planuojama spalį.

Projektu siūloma, kad planai plėsti Švenčionių rajone Pabradėje esantį centrinį Lietuvos kariuomenės poligoną ir Jonavos rajone Rukloje esantį Gaižiūnų poligoną būtų pripažinti valstybinės reikšmės projektais

KAM projekte numatyta, kad Pabradės ir Gaižiūnų poligonų  ir karinio mokymo teritorijų ribos būtų išplečiamos prie jų prijungiant aplink esančių miškų urėdijų valdomus žemės plotus.

Seimui pritarus parengtam nutarimo projektui, būtų rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Jais būtų nustatomos poligonų  ir aplink juos esančių karinio mokymo teritorijų ribos. Projektą pradėjus įgyvendinti jį būtų planuojama baigti per dvejus metus.

Kaip teigia ministerija, dabartinis poligonų plotas riboja ir kovinio šaudymo galimybes, o įsigijus naujos ar modernizavus turimą ginkluotę, esamų poligonų  teritorijos nebeužtektų, todėl kariai turėtų vykti į kitas valstybes.

KAM valstybinės žemės valdymo teisė į žemės sklypus Lietuvos kariuomenės kariniams poligonams buvo suteikta ir jų ribos patvirtintos 2000 metais Vyriausybės nutarimu. Taip pat Lietuvos kariuomenei suteikta teisė neterminuotai naudotis karinio mokymo teritorijomis, kurių žemės valdymo teisė suteikta miškų urėdijoms, ir patvirtintos jų ribos.